žioplinėti reikšmė

Kas yra žioplinėti? žioplinė́ti -ė́ja, -ė́jo intr. KBII196, K, Rtr, žiõplinėti, -ėja, -ėjo Plt 1. R, R201,252, MŽ, MŽ267, MŽ337, N, J, L, Š, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ iter. dem. žioplinti 1: Dirbkiat nežiõplinėjusios i gyvenste gerai DūnŽ. Viens, stovėdams ir vis šen ir ten žioplinė́dams, pasakas ir visokius niekus užneša draugui K.Donel. Kaip tie seniai nora žioplinė́ti, eiti, trinties Krš. Vaikali, kur tiek ilgai žiõplinėjai? Rdn. Žiõplinėjantį paliko [autobusas], i plampk pėsčias penkius kilometrus Krš. Vieniuolektas įsakymas – nežiõplinėk! (juok.) Krš. Kurgi žioplinė́ji pardien, eik artų! Dgl. Ko čia žioplinė́ji po pašalius, ar darbo neturi? Kair. Nežioplinė́k, al’ už darbo nusitverk! Varn. Žioplinė́ja po Ãlantą atvažiavęs Aln. Ko čia žioplinė́ji – eitum darbo dirbt! Lnkv. Žioplinė́ji kaip višta Tt. Žiõplinėji kaip nukvakusi Rdn. Taip man bežioplinėjant ant basos kojos užšoko maža ruda varlytė K.Saj. Įvairūs smalsuoliai ir šiaip bežioplinėją miesčionys pasileido bėgti ir tuo sukėlė netvarką A.Vien. ║ neatidžiai elgtis, būti išsiblaškiusiam: Bažnyčion nuėjęs nežioplinė́k į visas puses, o žiūrėk į altorių Paį. Žioplinė́jo ir nematė, kap aš atsiguliau Pv. Žioplinė́ja sẽniai, užtat ir užmuša [važiuojančios mašinos] Mžš. ^ Jeigu iš mažens nemokės, ir užaugęs žioplinė̃s Snt. Dievu pasitikėk, bet ir pats nežioplinėk LTR(Vlkj, Šll). 2. Mrs ieškoti, raustis: Ko tu čia žoplinė́ji po mano knygas ir sąsiuvinius? Jz. Ko ten žioplinėji kaip višta po miežieną? Slk. \ žioplinėti; apžioplinėti; atžioplinėti; įžioplinėti; išžioplinėti; nužioplinėti; pažioplinėti; paržioplinėti; peržioplinėti; pražioplinėti; prižioplinėti; sužioplinėti; užžioplinėti