perprasti reikšmė
Kas yra perprasti? pérprasti 1. tr., intr. gerai žinoti, suvokti dalyko esmę: Ten aš susipažinau su vienu daktaru, matyti, kiaurai perpratusiu valdymo sistemą ir jos prigimtį J.Balč. Pérprasti svetimos minties gelmes kartais labai sunku FT. Jis perprato žmogaus silpnybės ir stiprybės versmes V.Myk-Put. Iš karto da neišejo [pjauti], mat Petras neperprãto, kaip nustatyt Slm. Senelis pérpratęs ir bites, ir sodą Trgn. Vaineikis párprantąs buvo daktaras Šts. Ar tu da ką pérpranti čia, ar nieko? Trgn. O dartės viską pérpratom, visa dabar žinom gerai Lp. Palauk, vaikas párpras ir pradės skaityti Skdv. Paaiškini [vaikams], tai pérpranta greitai Lp. Aš neparprantu ano nesveikatos Šts. 2. tr. suvokti prasmę: Ans tą žodį negalia párprasti, t. y. parmanyti J. Ne visus žodžius párprantu, labai lietuviškai (bendrine kalba) surašo Krš. Tokie raštai ... dėl savo turinio esą sunkiai perprantami LTII303. Visą tą ano kalbą párpratau Užv. 3. intr. suprasti, pastebėti, pajusti: Gal perprato, kad jo čia nelabai užmėgia Pl. 4. tr. Ps per tam tikrą laiką gerai pažinti, koks kas yra: Kol mes jį perpratom, sunku buvo gyventi, dabar jau nieko Nmn. Rasi šešurą neperprašomą, o jauną bernelį neperprantamą (d.) Rod. Aš tą žmogų seniai esu pérpratęs BŽ481. Žmogus ne taip greitai perprantamas rš. Jau vyras mano skonį pérprato (žino, kas man patinka) Mrj. 5. intr. išmokti, įprasti: Aš jau neparprasiu kitaip kalbėt Lg. Mūs Jonukas greit pérpras ūkinykaut Lzd. Buvom parpratę po dvarus tarnauti Eig. \ prasti; apiprasti; atprasti; daprasti; įprasti; išprasti; nuprasti; paprasti; perprasti; pieprasti; priprasti; suprasti; persuprasti; užprasti