lankus reikšmė

Kas yra lankus? 1 lankùs, -ì adj. (4) 1. SD59, MŽ419, K, Krtv, Užv, Ktk, Skr kuris gerai linksta, lankstus, liaunas: Gudkarklis yra labai lankùs, tąsus, netrapus J. Vinkšna yra labai lankus medžias rš. Beržai šiaušia savo lankias viršūnes Pt. Kietas popierius nelankùs – lūžta Pln. Oda, riebalais ištepta, tampa minkšta ir lanki Blv. Aš buvau lakiojau žaliojon girelėn, naktelę nakvojau lankiojon eglelėn KrvD239. Lañkūs sąnariai KI511. Jūs este nelankio sprando ir užkietėjusios širdies M.Valanč. Ilga, laiba ir lanki kartelė K.Būg. lañku n. K. 2. SD161 nuožulnus, palinkęs. 3. lygus (apie pievą): Paleido žirgelį lankion pievelėn, uždėjo žiedelį balton rankelėn LTR(Ppr). 4. linkęs į ką: Mokytis aš nenoriu, užtat pri darbo esu lankùs Nmk. Stropus ir lankus yra ant piktų, o sunkus ant gerų darbų SPI105. 5. Trgn palankus, nuolaidus: Žodeliai lankūs rš. Lankiõs širdies, kurs duodas lenktis KI231. Moteriškės nelankiuosius padaro lankiais, rūstuosius – meilingais prš. lañkiai adv. KI497. 6. gram. kaitomas: Pirmosios keturios dalys tų žodžių vadinas lankiosiomis (flexibiles) nuo to, jog savo galutiniąją rodbalsę kaito S.Dauk. Daiktavardis, būdvardis, invardovietė ir veiksmažodis vadinas lankstomomis, arba lankiomìs [kalbos dalimis] Jn.
2 lankùs, -ì, adj. (4) 1. Kos48 linkęs lankytis: Kodėl toks jau nebelankùs pasidarei, nebeateini, ar pyksti ko nors? Kair. 2. lankomas: Kai suvažiuo[ja] vasarotojai, čia lanki vieta pasidaro Šauk.