nuduoti reikšmė
Kas yra nuduoti? nudúoti, -da, nùdavė 1. tr. paduoti žemyn: Žemyn nudúoti KI629. Nuo tokio aukšto strėkio ne teip lengva nudúoti pėdai (kuliant) Jnšk. ║ paduoti tolyn: Toli sėdi – negaliu tiek nuduot [alaus stiklinės] Jnšk. 2. tr. paaukoti: Jį už mus visus nudavei, idant jis mūsų griekus ant kryžiaus nešiotų BPI430. | refl.: Žmogau, dabok, Dievui pats nuosiduok Mž156. 3. tr. nusiųsti, nugabenti: Nustebėsi vietą, kur karvę nuduoti į ganyklą J. Nudúok tolyn žmogų užslėptą, ir nieks nežinos apie jį J. 4. tr. nuleisti, išleisti už vyro: Ar ne mano dukrelė, kur vargelin nùdaviau? Slk. Tetušis mano, senasai mano, kam taip nudavei toli nuo savęs NS919. Nedavė močiulė, kur ašiai norėjau, nùdavė močiulė svetimon šalelėn BM463. Mane nenóru nùdavė Tvr. Nudúok mane, motule, už vargdienio bernelio Mrk. Žada mane jauną už seno nudúoti Lp. Močios dukrelė valioj auginta, į vargelius nuduota Srv. Taip toli žadėta, taip toli nuduota, už aukštųjų kalnelių, už giliųjų upelių D6. Geriaus daro tasai, kuris nenuduost už vyro mergos savos DP71. 5. tr. atiduoti, išleisti į kariuomenę: Nuduoda vaiskan Arm. Laike karės visus tris vaikus nùdavė į vaiską, ir tenka dabar senatvėj vienai vargti Krp. ║ paimti į kariuomenę: Pagal aukštumą buvau tęvas, ir nenùdavė į kareivius Plng. 6. tr. pasakyti, pranešti, papasakoti: Sueikit, broleliai, sueikit, jauniej, nudúokit žinelę man jaunai mergelei Vrn. Niekas apie tai nenùdavė nieko Lzd. A nùdavė skerdimo istoriją? Lnkv. 7. refl. Q212, SD255 pavykti, pasisekti: Ne kiekvienas darbas gerai nusiduoda rš. Alus, duona šį kartą nenusidavė B. Linų kloja mums šįmet nenusidavė J.Jabl. Tai ir nenusìdavė su šienu Pc. Ragaišis tai jau gerai nusìdavė iškept Pbs. Nusìdavė vilnas sukaršti Pc. Šį kartą alus prastai man tenusìdavė Vkš. Jai visada nusiduoda su bernais (ji turi pasisekimą) Pnd. Vakaras nusidavė ko puikiausiai Vrp1902,109. Nenusidãvęs tas jų vaikas Pc. Kaip tau kelionė nusìdavė? Vdžg. Kap jis nor, taip stov, sekas, nusiduost R328. 8. refl. BPI16, R170 atsitikti, įvykti: Margai sviete nusiduoda N. Tai tankiausiai nusiduoda pavasarį bei rudenį S.Dauk. Kas čia nusìdavė? KII326. Nusidavė man sučiupti pono sakalą BsPII110. Dievas žino, kaip čia nusiduõs, t. y. bus J. Kažin kaip nusiduõs – ar rasiu juos namie? Vdžg. Visaip gali nusidúoti Ėr. Kaip nusiduõs – galiu ir nakvot Btg. Ir nusidavė, jog po trečiai dienai rado jį bažnyčioj sėdintį MP57. 9. intr. impers. Gs atrodyti, pasirodyti: Kaip man nuduoda, t. y. rodos J. Taip man nudúoda, kad anų paliks nesėta Slnt. Man nuduoda, kad netrukus bus lytaus Rs. Man nùdavė, kad gieda už sodo Alk. Ne taip šlykštus, kaip iš sykio man nudavė BsPII125. | refl.: Man nusìdavė, kad tu mane šauki Grdž. Nežinau, ar jis taip sakė, ar tik man taip nusìdavė Ll. Vakar nusìdavė, kad šiandie bus lietaus Brž. 10. refl. pasekti (kuo), atsigimti, būti panašiam (į ką): Vaikai dažnai pagal tėvus nusidúoda Trgn. Tai tu in savo bobą nusdavei (darai taip, kaip ir ji) Lp. Jis į tėvą nusìdavė Ll. Vaikas po tėvu nusìdavė (labai panašus į tėvą) Vj. Jeigu po kumeliu nusiduõs, tai bus greitas kumeliukas Ds. Ir Martynas į aną pamiliją nusidãvęs Pc. | Ingi darbą, ingi visa ana nusidãvus (linkus) Arm. 11. tr., intr. dėtis (kuo), apsimesti: Jis nekvailas, tiktai nudúoda kvailą Dkš. Ir šiandien da save lenku nuduoda V.Piet. Nùdaviau būsiąs nematąs J. Vakar mane susitikęs nùdavei visai nematąs – į kitą pusę nuėjai Alvt. Jis nùdavė, kad nieko negirdžia Jrb. Jis tik tyčia nùdavė girtą Vv. | refl.: Nusiduomi neišmanąs R15. Nusiduomi nei nematąs N. Nusidaviau nežinąs B. Karalaitis nusidavė, kad jau negyvas BsPIII21. Nusidúokiva negirdiñt, gal nė nereiks eiti Alk. ║ suvaidinti: Par vaidinimą visi gerai nùdavė Dgl. Iš jo tikras artistas – moka nudúot Ktk. Va Onelė, tai gerai nudúoda PnmR. Ale tai gražiai Jasiukas nùdavė vilką Ut. ║ tr. imituoti, pamėgdžioti: Išrado dabar mašinas, kurios paukščių ir žmogaus balsą nuduoda rš. ║ intr. parodyti, išsiduoti: Kad ir sunku buvo, ale nenùdaviau Sv. 12. būti nusisukusiam: Dideli atviri langai nusidavė į žaliąjį daržą rš. ║ pasukti, nukrypti, nusidanginti: Nusìdaviau į šalį ir paklydau Ggr. Aš nežinau, katros važiuot, katron šalin nusiduot LTR(Slk). Ar nematei, kur nusidavė šitie žmonės? Trgn. Kas kur nùsdavė: kas miškan, kas krūmuos Vlk. 13. tr. nunuodyti: Jeigu žoles pabirensi druska, taisydamas lesalą, ir duosi kalakučiukams, tuo nudúosi J. 14. tr. vykusiai padaryti: Žiūrėk, kaip jis šaukštus gerai nudúoda Kair. Gerai nùdavė (pasiuvo) man drapaną – kaip prilipus stovi Jnšk. Ot šėpą kad nùdavė, tai nùdavė! Všk. Niekas taip nenuduõs, kaip jis nuduoda! Jnšk. 15. tr., intr. smarkiai ką padaryti: Antys miežius nùdavė (nulesė) Dglš. Kad nùdavė, tai nùdavė užėjęs lietus (smarkiai palijo) Ėr. Nùdavė (iškirto) medę (mišką) ir išplėšė [žemę] Šts. Ponai daug medės nùdavė (pardavė) Šts. Nudúota nuvoliota kad te baisiausia Krd. Dvi dienas [po kūlimo] buvo baigtuvės, smagiai nùdavėm (pašokome) Jnšk. | refl.: Žėk (žiūrėk), kas tę per lauką nusidúoda (greit eina) Ps. Kaip šoko kiškis, tai kelintan laukan nusìdavė (nubėgo) Ds. Kiek tik gãli, tekinas nusìdavė per lauką maudytis Jnšk. Ir nusidúok tu man taip toli! Srv. Kad nusìdavėm (nusivanojome) šiandie pirty – net gera Jnšk. Nusidavėm (nusimaudėme) Mūšoj – taip sveika! Jnšk. 16. tr. primušti, prilupti: Jau vaiką nùdavė, kad rėkia Ėr. Sakau nedūk, bo tuoj diržu nudúosiu Všn. 17. (sl.) tr. išlaikyti (egzaminus): Reik egzaminai nudúot Aps. ◊ báilės nudúoti prilupti: Ot nuduõs báilės tėvas parvažiavęs Upt. gãro nudúoti nusivanoti: Ot, vyrel, gerai pirty gãro nùdavėm Jnšk. káilį nudúoti įkirsti, prilupti: Nudúosiu káilį su rykšte, tai tuoj pasitaisysi Vkš. \ duoti; antduoti; apduoti; atiduoti; daduoti; įduoti; išduoti; nuduoti; panuduoti; paduoti; parduoti; apiparduoti; atparduoti; išparduoti; perparduoti; užparduoti; perduoti; praduoti; priduoti; suduoti; pasuduoti; užduoti