laužyti reikšmė
Kas yra laužyti? láužyti, -o, -ė tr. K, J; R 1. iter. laužti 1: Mūsų atominis ledlaužis „Leninas“ laužys ne tik vandenynų ledus, bet ir „šaltojo karo“ ledus (sov.) sp. Šalna šalo žiedužius žiedužius, vėtružė laužė šakužes JD373. Ei, laužė laužė lendrių skietužį JV858. Ai, dildo laužo aukso žiedelį jovaro milinėlis JV771. Sunkūs darbeliai rankeles laužo, rūstūs žodeliai širdelę graužia Vrn. Kad [pamotė] vilko marškinužėliais, laužė (smarkiai lankstė) mano rankeles JD566. ^ Šilima kaulų nelaužo VP44, Prk, Rm, Bgs, Ds. Aukštą medį visi laužo LTR(Rk). Niauzgia kaip katinas, uodegą laužomas J.Jabl. Geras amatas pečių nelaužo PPr35. Badas ir geležį laužo LTR. | refl.: Sunkus buvo vežimas, reikėjo su ratais po miškus láužytis Ėr. 2. N linus minti: Minu, laužau linus SD147. Popirm išdžiovys, pask mintuvais gniuždys, láužys [linus] Rmč. 3. skinti, skabyti: Lakštus [buroklapių] laužyti N. Láužom bulves (skabom atžalas), reiks sėti Plng. 4. DŽ spaustuvinį rinkinį iš skilčių dėstyti puslapiais. 5. smarkiai gelti, skaudėti: Nors gerai apsiklojo kailiniais, bet ilgai buvo šalta, krėtė jį ir laužė kaulus V.Krėv. Gal prieš oro atmainą taip kaulus laužo Užp. Skausmai mėtosi visame kūne: įpuls į vieną ranką – laužo laužo Pt. Drūčiai persigandau, i pradėjo láužyt dantis Jrb. Matyt, lietaus bus, strėnas laužo rš. Motinai nebelaužė stuburkaulio, ji išsitiesė, ilga, stilbi P.Cvir. ║ skaudinti: Kad šaltis ma[n] kūną laužo, susikurčiau didį laužą JD383. Sunkūs darbeliai rankeles láužo, rūstūs žodeliai širdelę spaudžia (d.) Str. Tėvas vos bepavilko reumatizmo laužomas kojas J.Avyž. Laužė Eglę kančia, sielvartinga dalia S.Nėr. Ligos ateit ant mūsų negirdėtos, laužo gumbės, niežai ir žaizdos piktos Mž427. ^ Darbas kuprą laužo LTR(Srj). 6. versti, griauti, ardyti: Láužyt namus vienas pamėgink Azr. Bėgdamas [Nemunas] krokia, butus žvejų laužo A1884,279. 7. prk. nesilaikyti, nepripažinti, atmesti ką priimtą, nusistovėjusį, griauti, naikinti: Romantikai, laužydami senas sustingusias formas, davė laisvę jausmui ir vaizduotei rš. Šis judėjimas laužo senąsias pažiūras į techniką sp. Duktė, kiek man teko patirti, atkakliai laužo tėvo užsispyrimą ir tradicijas V.Myk-Put. Bandė laužyti taip labai mums reikalingą vienybę rš. Ką žadėjau, tą padarysiu, savo žodžio neláužysiu Rm. Kunigaikštis karalių kursto laužyt duotą žodį B.Sruog. 8. refl. varžytis, gėdytis, vangstytis: Nėr čia ko láužytis, mergele! Al. Ko čia láužais?! Dr. Nėr ko čia laužytis, sakyk tiesą rš. 9. mokyti, pratinti: Žmones į antrą galą kaip jaučius laužo ST85. ║ refl. labai stengtis: Nesiláužyk, čia vienas nieko nepadarysi Sb. 10. refl. tąsytis, blaškytis (sergant): Kūdikis rėkia, laužos visą parą LTR(Lš). 11. refl. Klt, Vlk šokinėti, karstytis (apie dar nepasibėgusią karvę): Žebukė láužos (šokinėja ant kitų karvių) – vesim pri buliaus Rs. Neleisk žalosios su karvėm, kad nesiláužytų Lš. 12. iškreipti (žodžius), ne taip tarti, kaip kiti: Mas senoviškai šnekam, o vaikai jau láužo kalbą Krš. Ans nemoka žemaitiškai, láužo biškį Vgr. ◊ gálvą láužyti įtemptai galvoti, spręsti ką nors: Galvojo, laužė sau galvą Benediktas ir žingsniu važiavo namo A.Vien. Ilgai karalius laužė galvą, pagaliau sugalvojo, kaip nuo jo atsikratyti J.Balč. Su tais uždaviniais tas mūs vaikas kiek láužo gálvą, na, neišmoksta, ir gana Vlkv. Pradžia galvą laužo (verčia galvoti) TŽIV515. kanapès láužyti Dv toks žaidimas. káulus láužyti labai spaustis, kur veržiantis: Prie durų baisiai kaulus laužė Jnš. liežùvį láužyti sunkiai tarti, svetima kalba kalbėti: Tarp savęs svetimšaliai laužė liežuvį mums nesuprantama kalba rš. ragùs láužyti kieno nors išdidumą, puikybę stengtis įveikti: Jei dar taip ilgiau neklausysi, vis tiek láužysiu ragùs Grž. Bet aš bijau ir tų draugų, kuriems nelaužė nieks ragų Mair. Vaikui ragaĩ ir láužomi auga Ds. rankàs láužyti grąžyti iš skausmo rankas, sielvartą kęsti: Tik Zubrys vienas netylėjo, baltas rankas laužė V.Krėv. Ėjo mergužėlė per dvarą verkdama, rankas laužydama TD28. Labiausia verkė jauna mergelė, po sodą vaikščiodama, rankeles laužydama Tvr. Nelaimingos motinos laužė savo rankas, aimanavo ir balsu verkė rš. Ir sielvarte baisiam tu laužysi rankas S.Nėr. Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas kad laužo užrūstintas vėjas Mair. Išėjo motulė ant didžio dvarelio, senas rankas laužydama, ašaras liedama KrvD9. šónus láužyti stengtis įveikti, nugalėti: Kas darbininkų klasei laužo šonus, tas mano priešas, žinomas ir senas V.Mont. \ laužyti; aplaužyti; atlaužyti; įlaužyti; išlaužyti; nulaužyti; palaužyti; parlaužyti; perlaužyti; pralaužyti; prilaužyti; sulaužyti; užlaužyti
laužyti junginiai
- (su)laužyti, nusižengti