įpulti reikšmė
Kas yra įpulti? įpùlti intr. 1. VlnE90, SD403, H, R, K įkristi: Tetule, tik ma[no] mamai nesakyk, kad broliukas inpúolė [rūsin] Rud. Gilumeinion tokion kad inpúolė! Rud. Jei sapnuoji, kad įpuolei į duobę – blogai LTR(Šn). Po slenksčiu žarijų duobė, kaip tik eisi, ir įpulsi LTR. Žiedelį griebiau, aš pats įpúoliau Zp. Kad įpulsi į ežerėlį, į dugnužį nugrimsi J.Jabl. Nesigirk, bernužėli, baltasis dobilėli, ir įpulsi, ir nuskęsi į gilų dunojėlį JD973. Kančiais (kartais) sušilęs kas įpúola [į upę], ir sutraukia mėšlungis Ar. Įpuol jona (į duobę) jautis alba asilas BB2Moz21,33. Dirba bernas vienus metus, antrus, trečius ir vis grūdas į ausį kaip neįpuola, taip neįpuola LTR(Šil). Jei grūdas kviečio, inpuolęs žemėn, nenumirs, jis patis liektis DP486. Toji sėkla, kuryji inpuolė tarp erškėčių DP275. Mergelės lova minkštai išklota, o kad įpulčiau, saldžiai miegočiau LTsII113. | Vikės į žirnius įpuolė (įsimaišė) N. | Ei, ką, – įpuolė (įsiterpė) jai jos vyras į kalbą, su kumste į stalą mušdamas, – aš jo amžiną lupimą bei sukimą jau gana ilgai iškentėjau rš. ^ Kas nu baimės bėga, tas į duobę įpula S.Dauk. Vilkas kartą duobėn įpuola, kitą kartą ne LTR(Lš). Mum duobę kasė – patys įpuolė KlvD10. Nekask kitam duobės, kad pats neįpultumei Žg. Kad tu, martele, šulnin inpultai! LTR(Vrn). Įpuolė kaip šuva į putrą LTR(Šll). Nelauk laimės į nagus įpuolant LTR(Šmk). 2. įdubti: Akelės inpuolė, veideliai išblyškę BsO272. Kap susirgo, tai ir žandai inpúolė Rod. Veidai jo buvo išblyškę ir įpuolę rš. Įpuolis įpúolė ant kapų, t. y. kapai įslinko, žemė įpúolė J. 3. greitai, smarkiai įbėgti, įsiveržti: Užmiršęs net kepurę pakabinti įpuolė pas vedėją I.Simon. Įnirtęs įpuolė į mano kambarį rš. Kogi įpúolai, ką turi pasakyt? Slm. Visi įpúolo par langą gryčion BM80. Aš įpuoliau į kamarą smetonos laižyti JD127. O jo išeita arklio girdyt, įpùlta kanikan, prispilta maišelis miltų Ob. Žvėdai, įpuolusys į Radzviliškės miestelį, parkratė bažnyčią su klebonija ir vis, ką gera radę, atėmė M.Valanč. Įpula [plėšikai] kaip devyni kelmai Šts. Įpúolė akis išvertęs į kambarį ir ėmė šaukti Jnš. Įpulti į duris (į vidų) Šts. A jau, Stasiukas, įpúolei (įsigrūdai, patekai) į mašyną? Šll. Mačiau, kaip pelėda įpúolė į medžius Sd. Inskridau, inpuoliau tėvulio sodelin (d.) Tvr. Ale kad įpuolė [elnias] į tankią giraitę, pradėjo jo ragai kliūti į šakas Tat. Kiškis bėgo kaip kulipka, vos paspė[jo] įpult į pulką žvėrių keturkojų JD193. Įpúolė į javus žąsys ir lesa Gs. Rugiuosan kap inpúola [vištos], i išlesa Str. Įpúolo galvijai vasarojun Š. Stogas skylėtas vėsuluo įpùlti Šts. ║ įeiti, užeiti: Tenai inpúoliau – radau geriant Rod. Nuėjau į tvartą – gal kas įpúolė [tuo tarpu] į trobą Šlv. 4. atsidurti kur, patekti į kokią vietą: Buvo žmogus, tas ... įpuolė tarp razbaininkų BbLuk10,30. Ir patys jie nesupras, kad ing peklą inpuls PK67. Greit mes įpùlsam į žiemos saulėtekį (pradėsiu sakyti, kas yra nuo mūsų į žiemos saulėtekį) Šv. 5. PK249 patekti, pakliūti į kokią (ppr. nemalonią, keblią) padėtį, būseną: Už savo durnystės bėdon inpúoliau Skdt. Neturtėn inpuolu SD376. Įpuoliau į tokias skolas, bėdas Gs. Inpuolai, sesyte, didelin vargelin kaip žuvelė upytėlėn, šaltan [v]andenėlin Sdk. O aš vargo mergužytė į vargus įpuoliau RD178. Į smūtkelį įpuoliau ir galvelę sukūliau LTR(Kltn). Gailu yra žiūrėti į bėdą įpuolusius S.Dauk. Tai dabar kokion mūkon įpúoliau su tais obuoliais Slm. Tada inpuolė ing didę rūstybę Pono MP99. Baisus daiktas yra inpult rankosn Viešpaties DP175. O dabar į ligas įpúolė nabagė Erž. Turi apsirgti ir kartais ing didę ligą inpulti BPII277. Visados, ing džiaugsmą įpuolęs, pribėgdavo pri motinos I. Idant inpultų̃ ing sielvartą arba nusiminimą DP165. Įpuolę į apmaudą norėjo atkeršyti S.Stan. Į gilų miegą įpùlti KII309. Nusidemi, inpuolu kaltėn SD69. Inpult nusidėjiman didžian SPII17. Bjaurybėsna buvo inpuolęs sunkiosna SPII48. Idant neinpultùmbim sunkybėn ir ligon dūšios DK57. Idant ne teip pigai ing nuodėmę inpultùmbime DK98. Idant n’inpultumbit į pagundymą CII724. Vokiečių tautos taipogi įpuolė stabmeldystėn Gmž. Ing prakeikimą žmogus įpuola brš. Reik ..., idant byskupas ... ing (orig. ig) apkaltinimą neteisinykų neingipultų (orig. neigipultų) Mž29. | Nu ka ta merga įpuolė kaip plika į kadagyną LTR(Užv). Įpuolė kaip paukštis į spąstus Sim. Duok, bobel, rublį, bala nematę – aš įpúolau kaip šuva markon Slm. | refl.: Až keleto rublių nevorta inspùltiej Ktk. Ot anspúoliau bėdon! Mlt. O tai insipúoliau! OG362. Sūnaiti mano, jaunasai mano, neįsipulki į klapatėlį NS1035. ║ būti sučiuptam, įkliūti: Taip nekalbėk, bo greit anpùlsi. Čia viena anpúolo turmon JnšM. 6. įsimesti, apimti: Traukulys in koją inpúolo Ssk. Tai kai inpúola sopulys, tai nė pasijudyt negaliu Krm. Karštis įpúola į akis Šln. Kad įpuolo rožė ant akį! Upt. Įpúolo šumas į galvą, ir eina kartis BM124. ×7. (l. wpadać) įtekėti: Mūsų Grūda Merkin inpúola Mrc. Mežia ežeran anpúola Švnč. Upių ir upelių, į didesnes įpuolančių, buvę be skaitliaus A1885,107. ×8. prieiti, pasitaikyti, būti: Kiek įpúolė švenčių į savaitę, tiek šventė Krš. Kaip prasto[je] dieno[je] į̃pula [šventė], kela dabar juk į tus sekmadienius jau Žr. Velykos į nedėldienę įpuola, ateiti R34. 9. įtikti, atitikti: Kad tik į skietą įpultų, pamatyste, kokia būs drobikė Krkl. ◊ į ãkį įpùlti atkreipti dėmesį: Šiandien bažnyčioje Zosikei įpuolė į akį nepaprasta motriška Žem. į bùrną įpùlti ateiti į galvą: Šnekėti, kas į bùrną įpúola KII71. į gálvą (į mìslį) įpùlti (įsipùlti) 1. prisiminti: Neįpula jokia pasaka ma[n] į galvą Šlu. 2. įsiminti: Neįsipúolė į gálvą [pasakos], nežinau Grd. Mikalojui tas patarimas įpuolė į galvą rš. 3. kilti (minčiai): Įpúolė jam kas į gálvą, i neišeina Gs. Į galvą įpuolė baimingos mislys rš. Man tai į mìslį įpúolė KI279. į kal̃bą įpùlti įsikalbėti: Įpuolus visiems į kalbą, pakilo juokų, naujienų pasakojimų Žem. į šìrdį įpùlti patikti: Nuo vakar dienos įpuolei man į širdį rš. Kad tu būtai paslėdniausias, man neįpult tep širdin Rod. \ pulti; antpulti; apipulti; atpulti; dapulti; įpulti; išpulti; nupulti; papulti; parpulti; perpulti; piepulti; prapulti; išprapulti; pripulti; supulti; užpulti