įpuolimas reikšmė

Kas yra įpuolimas? įpuolìmas sm. (2) 1. SD403 → įpulti 1. 2. → įpulti 3: Numidija buvo per staigų įpuolimą baisių neprietelių išpūstyta Kel1881,44. 3. → įpulti 5: Prieš inpuolimą ingi klaidas MKr154. Bijojau, bijojau inpuolìmo, kaip ir nujausdama: o dabar ir suslaukiau Dbk. 4. nuslūgimas: Dar neisiu šienaut, lauksiu inpuolimo upės, ba dar vandenio ik klupsčiais Nč. \ puolimas; antpuolimas; apipuolimas; atpuolimas; įpuolimas; išpuolimas; nupuolimas; papuolimas; parpuolimas; prapuolimas; pripuolimas; supuolimas; užpuolimas