pritekti reikšmė

Kas yra pritekti? pritèkti 1. intr., tr. K, J, NdŽ, DŽ1, KŽ, Snt siekti iki kurios vietos: Koryčia, kurios viršus dangų pritektų CII292. Taip aukštyn kopėčios nepritenka N. Vanduo man priteko iki kelių J.Jabl. Striukas buvo – nepritẽko Slv. Virvė iki medžio nepriteko rš. Kupeliai taipo įdalyti buvo, kad jie iš vieno visi iki kiemo priteko K.Donel1. Tas diržas pritẽko iki dugno tos skylės Sch237. Medžio viršūnė iki dangaus priteko brš. Idant šventieji teip ilgas ausis turėtų, kurios pritèktų net iki balsui mūsų DP538. Mūsų griekų skola pritenka iki dangaus KlM667. ^ Trumpa buvo, nepritẽko (juokiamasi, kai, išgirdus paskutinį žodį, norima sužinoti, apie ką buvo kalbama) Gs; LTR(Zp). | refl. N, KŽ. 2. tr. pasiekti, nuvykti kokiu reikalu: Gavau ir daktarą pritèkti NdŽ. Vilnių pritẽko tuo reikalu NdŽ. Ir Kauną priteko, o bylą pralaimėjo Šts. | Palaima ir mus… ižg malonės Jo priteks DP596. 3. tr., intr. Vdk prilygti kam, susilyginti: Kaip tai pritèks to, kas anksti kelia ir ukvatniai dirba J. Mes kolūkio nepritèksim, kolūkis bagotesnis (sov.) Skr. Sugrįžę žiūri į radinį… Kad durnius, tai durnius, nepriteksi BsPIII57. ^ Nepriteks ausys ragus B. Ausys ragų nepritenka B961. Kaip mes, pasturlakėliai, priteksim pirmlakus MŽ485. Ponus priteksi – kelnių neteksi LTsV171(Plv). 4. intr. R237,296,418, MŽ316,396,565, Sut, Tat, KII6, LL103, Š, Rtr, OGLII317, DŽ1, KŽ užtekti, turėti pakankamai, nepritrūkti: Tas milas nepriteñka sermėgai KII127. Tu su pašaru nepritèksi, n'užteksi KII127. Jam pinigų nepritèksi BŽ270. Nepritenkù dviejų rublių J.Jabl(Jnšk). Žmogus visa ko pritẽkęs J.Jabl(Jnšk). Tėvas mažai teuždirba, piningų duonai nepriteñkam Vkš. Kur čia visiem duonos pritèksi – tik darbinykam, o mum gerai ir bulbelės Kair. Kaip jie pritèks [visiems dalydami] – badus padarys Šln. Kur jos čia kaime pritèksi tos mėsos Jnš. Namą pirko, nepritẽko pinigų, tai dėdė davė Nm. Visų [žmonių] neišmylėsi, visims nepritèksi Krš. Kitas ir visur aptenka, ir laiko priteñka Šv. Tai visko pritẽkusi mergaitė: ir graži, ir sveika, ir su protu Sml. Ilgiau gydytis ligonis nebepriteko lėšų P.Aviž. Ė čia visa pabrango, mokesčiai auga… kas ir bebus toliau… iš kur bepriteks žmonės J.Bil. Besileisdamas aš to šniūro ant galo nebepritekau S.Dauk. Pienas namams visiems nepritenka K.Donel1. Rankovėlės nepritekaũ, šikšneles pridūriau JD630. Visam Galbrasčių kiemui per dvi nedėles pritekaũ dalyt [pyrago riekę] Jrk81. Pritèksiu iki Kalėdų NdŽ. Kad pradės nū vieno ketvergo, tai lig antrojo ketvergo priteks TDrVII144(Šlu). O kaip regėjo save nepritenkantį pinigais…, bijojos BB1Mak3,29. ^ Iki dagos pritek naudos KrvP. | impers.: Vaikams į panę pakepdavo kelis plyckus, kai duonos nepritèkdavo Tlž. Man kriaušių nepritẽko Dkš. Juk kaip ten bebūtų, bet amžinai neliesi ašarų, nepriteks I.Simon. O ka akmenų nepritẽko, riešutais išbarstė [vieškelį] JR17. Mums nepritenka žodžių A1883,275. Šitam davė, šitam davė, mažiukui nepritẽko Š(Sl). Kam an galo nepritẽko [alaus], tas pas pečių tegu slenka (d.) Lp. Stubos ant sutalpinimo šuilokų nebepriteko prš. Kuriemus aliejaus nepriteko DP387. ^ Kad jum galvoj šulų nepritenka! LzP. pritektinaĩ adv.: Ko pritektinaĩ turėti KII379. priteñkančiai adv. KII379. 5. intr. suspėti, rasti laiko: Kaipgivienas visur priteksiù! Sb. Nepriteñka, netura laiko Slnt. Pritèkti negaliu išausti Šts. Neprisibaudu, nepritenku paieškoti Žeml. Reiks pabaigt braukt [linus] kada pritẽkus Sdk. Da kad pritèktum šiandiej nugenėt šituos alksniokus Sdk. Kai reikia gaspadinei visur pritèkt, tai ir gan Mlt. Vaikai, gyvuliai – teip ir nepritenkù bažnyčion nueit Ds. | impers.: Tep ir nepritẽko nuvažiuot į Alytų Dkš. Uliaunas buvo, visur jam teko pritèkt Antš. 6. intr. Pjv kliūti į dalį, atitekti: Dalinant žemę man priteko du hektarai Brš. Pritèks ant jo dalies šiek tiek rugių Ln. Jiems nepriteko nė po auksiną LMD(Žg). Kap dalinosi su kitu broliu, jam pritẽko klojimėlis Sem. | Jonukas ištrūko, Kristinai priteko (gavo mušti) LTR(Alv). 7. intr. impers. pasitaikyti, atsitikti, prireikti: Man pritẽko būt ligoninėj Lkš. Priteko man tada eit per mišką Lš. Ganyt ir man pritẽko vieną vasarą Pns. Kai pritẽko vežt rekvizicija, tai netur Gs. | refl.: Prisiteñka visko išgirst Rmš. ║ prieiti laikui ką daryti: Ant trečios nakties priteko eiti jauniausiam sūnui tą tiltą daboti BsMtII28(Nm). 8. intr. pakliūti, patekti: Pritekaũ prie jo slūžyti J. ║ pripulti: Išnokęs kad pritekaũ prie bliūdo, tai nu! Ut. 9. tr. Plt sutikti, pritapti, gauti: Ta merga priteko tokį laidoką ir pati pasileido J. Nepriteko sau lygios vesti: paėmė tokią nevėkšlą Šts. 10. intr. NdŽ, DŽ1 būti užkluptam, ištiktam: Bėdos pritektas nė kur pulti nebžinai Šts. Bėdos pritẽkusi gėriau žibalą, kad atsileistų kaklas Dr. Bėdos pritekęs leidos akį išlupti Šts. Vaikas lopišė[je] bėdos nepriteks Šts. Pritẽko didelios ligõs, ir mirė Šts. Ne sykį tropinsis, kad ir geram žmogui liga ir smertis priteks Tat. 11. intr. patirti: Visa ko reik pritekti par amžių Lnk. Priteksma dar bėdos par karą Šts. Posninkais visa ko reikėjo pritekti: silkės kramę įbadys į košę – ir valgyk Šts. Gerai bado pritekom par karą Šts. Ar negi, ko pritekau (susilaukiau): spardo muni vaikai! Šts. \ tekti; aptekti; atitekti; datekti; įtekti; ištekti; nutekti; patekti; pertekti; pratekti; pritekti; sutekti; užtekti

Ką reiškia žodis pritekėjimas? Visi terminai iš raidės P.