užtirpti reikšmė

Kas yra užtirpti? užtir̃pti intr. 1. Jn, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, Btrm, Ktk apmirti, sustingti (apie sąnarius, raumenis): Užtir̃pti, nejautrumi stoties I. Užtir̃pusios, užmirusios kojos – skausta Krkl. Užtir̃pę kojos, užniemę – nejaučiu Drsk. Užtir̃po, nebturu kojos Lnk. Nebegaliu pakrutėt ažtir̃po petys Kp. Paplėšau plūksnas – ažtir̃psta pirštai Klt. Nuo grajijimo, būdavo, rankos užtir̃psta Krs. Rankų pirštai užtir̃pę, nesučiupinėju nėko Vdk. Rankom negyvom, ažtir̃pusiom reikia dirbt Klt. Ir pirštai nuo va šito daikto ažtir̃pę – suvis nejaučiu Slk. Pirštai ažtir̃pę jau penkti metai Adm. Padaužei padaužei užtir̃pusią ranką, ir atsigauna Ėr. Sako, negaliu [gulėt]: aš užtirpstù, galvą ema sopėt Slm. Aš užtir̃pus visa lig pusei Kp. ^ Kokis bolius – sėdi visi kap ažtir̃pę Švnč. 2. Vdn, Trgn, Up prk. sustirti, apstulbti, sustingti (iš baimės, išgąsčio, nerimo): Parsigandau, visa užtirpáu Krš. Užtirpáu visas, sako, o leku, o leku! Kl. Per visą nuėjo, net ažtirpaũ Sl. Nuo tokios žinios visi užtir̃pom Ps. Po to vėl atsisėdo, nuog įsirūpinimo visa užtirpusi. Petras ilgai dar stovėjo užtirpęs vietoje ir žiūrėjo plačioms prieš save Žem. 3. NdŽ lydantis ant paviršiaus, ant viršaus pasklisti. 4. rš užsilydyti, lydantis užakti. ◊ aũsys užtir̃po atsibodo, įkyrėjo (klausytis): Mano aũsys užtir̃po nuo žmonių klausimo, kur sesuo Jrb. širdìs užtir̃po pasidarė neramu, apėmė baimė: [Akvilė] užtirpusia širdimi skuba į trobą. Jo nėra J.Avyž. \ tirpti; aptirpti; atitirpti; įtirpti; ištirpti; nutirpti; patirpti; pertirpti; pratirpti; pritirpti; sutirpti; užtirpti