bulius reikšmė
Kas yra bulius? bùlius (vok. Bulle) sm. (2); R karvių patinas: Bulius baubia B. Karvė eit su bùliumi K. Vedu karvę pas bulių Dkš. Neerzink to bùliaus, matai, kad įsireižęs mauroja Gs. Vyrai per naktis baubia (dainuoja) kap bùliai Gs. Buliùk, buliùk, mỹ mỹ mỹ! Lp. ^ Bulius prieš bulių ręžiasi (vienas kitą puola) B. Jaučiu būdamas, nebaubsi kai bulius (sunkiai dirbdamas, neišdykausi) B. Eina kaip bùlius par bandą Erž. ◊ bùliaus píenas žr. buliapienis: Aš kruopus su buliaus pienu užbaltinau Vdk. Ką tu čia tą bùliaus píeną neši, kas jį valgys! Rdm. jū́ros bùlius rš žr. 2 builis 2.