sumišimas reikšmė
Kas yra sumišimas? sumišìmas sm. (2) 1. R, Sut, Ps, Lk sąmyšis, neramumas, suirutė: Per alų kilo sumišìmas: kaži kas te susivaidijo, visi svečiai išlakstė Jnšk. Par tą sumišìmą iškūrė iš Lietuvos Šv. Vėl pasidarė didelis sumišimas, užkilo didelė vėtra, griausmas, žaibai, net dvaro karališko pamatai drebėjo BsPIII26. Atvedėt pas mane tą žmogų kaipo sumišimus darantį M.Valanč. Pas juos tokie sumišìmai (nesantaika) – viena nori tekėt, kiti neleidžia Jnšk. Tetvardai širdy rūstybę ..., idant joj nebūtų kokio nepakajaus, arba sumišimo DP37. 2. maištas, sukilimas: Seneliai, po medžiais susėdę, kalbasi apie sumišimo metus Sz. Vieną kartą žvėrys sumišimą pakėlė prieš levą LTI38. 3. negalėjimas galvoti, nežinojimas, ką daryti iš susijaudinimo, netikėtumo ir pan., suglumimas: Puronis tik rankomis skėstelėjo, o jo veide atsišvietė sumišimas J.Dov. Veide nepasirodė nei mažiausios sumišimo arba nedrąsos išraiškos rš. 4. sutrikimas, pakrikimas, pairimas: Regiu aš pradžią sumišimo proto V.Kudir. Jų protuose įvyksta sumišimas nuo ginčų rš. 5. susimaišymas: Mišrios šeimos – pagrindinis tarmių sumišimo šaltinis rš. \ mišimas; išmišimas; pamišimas; sumišimas