pypka reikšmė

Kas yra pypka? pypkà sf. (2) Jnšk, Vgr, Lk, pýpka (1), pipkà (2) Pl 1. Pn, Grž žr. pypkė 1: Vidmantui net pypka iš nasrų iškrito Vaižg. Važiuodamas su degančia pypka, užmigo S.Dauk. Pipkà didelė, daug tabokos tau reiks Vb. Arielkos gerti, nė pypkos rūkyti neleido Žem. Trošku tuojau nū pýpkos munie Pj. Pỹpkai rakti virbalas K.Būg. Pašėlęs buvo pýpkos smirdėjimas! Jdr. Pypkas užsidegę smilkė A1885,13. Geriau arielką gerk, bet pypkos nekūrenk Vkš. Vieno[je] ranko[je] vyrą vesi, antro[je] ranko[je] pypką neši – verksi, sesaite! (d.) LMD(Sln). ^ O kiek to šieno gauni – į pỹpką sukištumi (labai mažai)! Plng. Vaikis su pypka, mergė su šimtu Plt. Pypka rūksta, nieko netrūksta (pasijuokiama, kai žmogus patenkintas esama padėtimi) LMD(Grz). Šimtas senelių iš vienos pypkos kūrija (bitės) Rm. Senas senelis, atsisėdęs an kalno, pỹpką rūko (kaminas) Brž. Trumpas drūktas vokytukas ant aukšto kalno pypką rūko (kaminas) Plt. ║ (tabako) kiekis, telpantis pypkės galvutėje: Pamislijęs davė jam pypką tabokos BM161. 2. toks plūdimo žodis: Eik, pypkà, ko čia nėkus tauški! Vvr. ◊ kaip iš pỹpkos (ką daryti) labai greitai: Apveizėjo, ka ne ta, ka ans ejo kaip iš pỹpkos lauk! Trk.