raitelis reikšmė

Kas yra raitelis? raĩtelis sm. (1) JbL352; H, R, S.Stan, Sut, N, K 1. raitininkas, jojikas: Atjodavo tokių šaunių raitelių puikiais žirgais, kad būdavo į ką pažiūrėti LTR(Klvr). Raĩteliai pradėjo joti par kaimus, tujau reikėjo duoti gyvolius valdžiai Lpl. Arklys raĩtelį numetė KI35. Kelyje nuo kolūkio pasirodė raitelis J.Balt. XVII a. mirusįjį lydintys raiteliai jodinėdavo aplink vežimą, mosuodami peiliais, šaudydami į orą rš. O tame tarpe raĩtelis galą pajojo Jrk118. Visi jie mirė, vieni mažų metų, kiti jau bernais raiteliais V.Krėv. Pirmo pulko vienas raitelis jojo TP1881,13. ^ Visą dieną nevalgius, o šneka kai raĩtelis (smarkiai) – tai sveikata! Jrb. Nereikė[jo] tau dar žento, toks diedas kap raĩtelis (tvirtas, stambus) Gs. Merga kap raitelis (smarki) Gs. Ant vieno žirgo daug raitelių joja (stogas su žirgeliais) LTR(Ldvn). 2. raitas karys: Statė tus gelžius į viršų, kad raĩteliai neparjotum Mžk. Leningrade tarnavau kariūmenėj, raĩteliuos Dgč. Raiteliai, raitelių pulkai R292. Ankstyvojo feodalizmo laikotarpiu kariais buvo visi vyrai, galį nešioti ginklą, o raiteliais – tik bajorai, nes įsigyti žirga ir šarvus pajėgė tik jie MLTEII62.
2 raĩtelis sm. (1) NdŽ riteris.
3 raitẽlis sm. (2) NdŽ, raitèlis (2) flk. raitas bernelis: Ir atjojo trys raiteliai, tėvulio sūneliai KrvD14. Sūneli mano, raitèli mano, ar tau nusbodo valnios dienelės? (d.) Drsk. Oi sūne, sūne, sūneli raitèli, kap tu tę būsi be seno tėvelio? DrskD82. Užjokim, broleliai, nors pas tėvužėlį, broleliai raiteliai, nors pas tėvužėlį! LTs1352. Auk, sūneli, auk, raiteli, nor in rudenėlį LTR(Lp). Oi sūneli, oi raitẽli, kada svečiu būsi, kada sveteliu pribūsi pas mane, našlelę (d.) Žln. Žirgeliai žvengia, raitelio šaukia TŽI234. Ei bernyti, raitelyti, katru keliu jojai? RD64. Bernytis raitelytis alužio ger KlvD20. Jūsų brolelis, mano raitelis, guli krygelėj po karūnėle LTR(Plv). Brolyčiai raitelýčiai kraujuose stovėjo LB45. O kur tu padėjai mūsų brolį, mūsų brolelį, savo raitelį BsO108. Kur kampelis, tę vaikelis, kur žirgelis, tę raitẽlis DrskD202.
4 ×raĩtelis (vok. dial. reitel, reidel) sm. (1) Jnšk, Vl, Rs viršutinė kilnojamoji mintuvų dalis: Raĩtelis mintuvų, t. y. viršus, su kuriuomi mina linus J. [Mintuvų] rankena, kur laužia linus, vadinas raĩtelis Btg. Nespaudei raitelį, kad neišmynei švariai linų Vlkj. Geram laužėjui raitelis tik šoka, šoka Vdk. Eik eik, piemeny, raitelio nepakeli, o dar linus nori minti! Skr.
5 raĩtelis sm. (1) 1. vijoklinė pupelė: Mūs raĩtelių nesodina: smaigyk paskui juos! Alk. Davė teta ir raitelių šabalbonų Nm. 2. Krok lelija: Į kampus gal raĩtelius pasvadyti Nmš. 3. nelygiai suvytos virvės iškilimas: Vyk, bet nepadaryk raĩtelių Pln.

raitelis sinonimai

Ką reiškia žodis raiteliškas? Visi terminai iš raidės R.