tinimas reikšmė
Kas yra tinimas? tinìmas sm. (2) K, Rtr, NdŽ, DŽ, KŽ, Kls, Gdr; L → 2 tinti 1: Gal tą tinìmą sulaikis [šaltas vanduo] Rdm. Liepė užveržt, kad toliau nebeitų tas tinìmas Bsg. Eina toliau tinìmas, kad neatkalbėtų, tuoj numirt Rgl. Pradė[jo] tyt ranka, tik tinìmo neatleidžia Šn. Net in kaulą buvo tinìmai užpuolę Upn. Tokis ją tinìmas traukia Rod. Tinìmo nebėra [tešmens], jau nebepatinęs Kvr. Kai gyvatė inkanda, žmogus labai tysta, tinìmas nueina iki širdies Vrn. Atejo boba, pašepsėjo – ir išnyko tinìmas DrskŽ. Užkalba an duonos ar ko, kana ka burbia, i žmogui atleidžia tinìmą Ssk. Kai tik anas užkalbėjo, ir tinìmas atsileidė Ob. Gyvate šaltauodege, atleisk tinìmą (brt.) Vdn. Susirinkite, visos kirmėlės, atleiskit šitą tinimą LTsV892(Rš).