išdvėsti reikšmė

Kas yra išdvėsti? 1 išdvė̃sti, ìšdvesia, ìšdvėsė intr. 1. SD446, K visiems išstipti: Žąsyčiai ìšdvėsė J. | Baigia visi kopūstai išdvė̃sti (išdžiūti neprigiję) Rm. ║ nugaišti: Ìšdvėsė kumelė Brsl. Bestija iždvėsusyji ... mėšlyne pamesta DP583. 2. menk. numirti (apie žmogų): Nori gyvenk, nori išdvė̃sk Nmč. ^ Koks velnias gimęs, toks ir išdvės TŽV603. Kad tu išdvė̃stum! Ds. ║ prk. netverti, mirti: Buvo žmogus galįs pasakoti: išdvė̃sti liuobam beklausydamys, bejuokdamys Plng. Tik neišdvėsęs nuo juoko BM52. 3. psn. numirti: Turėjo išdvėsti, dūšią savo išleisti BPII195. Išdvėsė (paraštėje numirė) ir tapo suvoktas savo žmoniumpi BB1Moz49,33. 4. Šll išalkti, išbadėti: Tas teliukas alkanas, išdvė̃sęs, niekas neprižiūri Pc. Kai gerai išdvėsì, tai net apsiputojęs rysi Ds. ║ sulysti: Jų vaikai toki riebuiliai, o mūsų toki išdvė̃sę Paį. Jūsų bernas tai viškai išdvė̃sęs, net baisu žiūrėt Km. Regis ir valgo, o išdvė̃sęs, ir gana Sdk. 5. refl. išsivadėti, nusistelbti: Alus jau išsìdvėsė, nebestiprus Sb. \ dvėsti; apdvėsti; atidvėsti; įdvėsti; išdvėsti; nudvėsti; padvėsti; perdvėsti; prasidvėsti; pridvėsti; sudvėsti; uždvėsti
2 išdvė̃sti intr. 1. išeiti smarkumui, stiprumui, išsivadėti: Alus visai išdvė̃sęs Paį. 2. išgaišti, išstipti: Į rudenį musios greit išdvė̃sta Rdm. \ dvėsti; apdvėsti; išdvėsti; nudvėsti; padvėsti; sudvėsti