kėsintis reikšmė

Kas yra kėsintis? kėsìntis (-ýtis Skr), -ìnasi, -ìnosi K.Būg, J.Jabl, NdŽ 1. norėti, ketinti, rengtis ką daryti: Ir aš kėsinaus į miestą važiuoti, bet paskui negalėjau Skr. Nesikėsinu galutinai išrišt klausimą LTI73(Bs). 2. ketinti, stengtis daryti ką pikta; bandyti ką neteisėtai pasisavinti, užgrobti: Tegu tik kas pamėgina prieš mus kėsintis S.Nėr. Kelis kartus vėjas kėsinosi apversti laivelį I.Simon. Liepsna plėtėsi platyn ir kėsinosi į tolimesnius dvaro pastatus A.Vien. Tu ant jo nesikėsink, jis stipresnis už tave Skrd. 3. užsimoti: Jis tik kėsinasi, tik kėsinasi – jau man ir duos Vrb. \ kėsintis; pasikėsinti; užsikėsinti

kėsintis sinonimai