suriesti reikšmė

Kas yra suriesti? suriẽsti, suriẽčia (sùriečia), sùrietė tr. 1. SD442, K susukti (į gumulą, ritinį): Kai jau baltos [drobės], išplauni, sukočioji dvilinką, tada surietì gražiai rietiman LKT350(Švnč). Sùriečiau tabaką papužiukais Skr. Armonikinį sijoną, suriestą į pavalkus, laikydavo skrynėse Šts. Ažudengtė (užuolaida) suriečiama, suvyniojama SD53. Ir suriesi juos kaipo rūbą, ir bus atmainyti BtPvŽ1,12. ^ Riestum riestum dieną naktį, Dievo diržo nesuriestum (kelias) LTR(Zp). | refl. tr.: Plonas drobes susiriečiau į margą skrynelę RD1. ║ refl. tr. atsiraitoti: O tai aš čia tai liuobu braidysu, bėgsu, lig kelių kelnes susiriẽtęs Jdr. 2. refl. Q165, ChTeis5,27, R403, K susitraukti, susirangyti: Šuo susiriẽtęs rangso, guli J. Susiriẽs [vaikas žiemą] į kamanikę i gulės pri šeimanto Rdn. To[je] šalto[je] trobo[je] guliu susiriẽtusi Trk. Turbūt vaikui pilvą skauda, kad jis, susiriẽtęs į kamuolį, vartosi ir kniurza Gs. Nuo šalčio susirietęs kaip žirnių kirmis Kv. Pamačlyva ranka pasidaro nuo įkišimo į skruzdėlyną arba nuo įdėjimo į vidurį gyvačių, kada jų daug susirietusių ratu guli LTR(Jrb). Ežikas kap sùsriečia, tai jo nesekas paimt grynom rankom Azr. Ežys kamuoly susriẽtęs, sussukęs ir guli Grv. Durnas tę lįsi, kur šaudo – sėdėk susriẽtęs Šč. Ka dės kituojuo [žiužiu], ta pri žemės susiriẽs! Lc. Susiriẽtus i barankelę i begulinti gyvatė Pln. Žiūri [senis], kad po krūmu, žiemių pusėj, guli šalna susirietusi VoL299. Ir susiriẽtę pas meilingą kakalį krankiam K.Donel. Po pečiu susiriẽtęs – karšyba (tinginystė) užejo Trk. Saulei betekant, pusbeždžionės traukias tankynėsna arba lenda į medžių drėves, susiriečia kamuoliu ir miega Blv. Julė sėdėjo susirietusi ant sofos ir skaitė knygą J.Marcin. Susrietęs kai šuva pastalėj LTR(Ds). Susirietė kaip šuva ant girnų Ob. Susrietęs kaip gyvatė apie kelmą LTR(Grk). Susirietęs kaip kipšas ant kampinės (lipynės) LTR(Kv). | Mazolis mat susriẽtęs, ir trina autuvas Skdt. ║ refl. nepatogiai susirangyti: Susiriẽsme prie eglės ant šaknies kokios, prie eglės pridėsi galvą – jau i miegi Mšk. Vaikas susiriẽsdavo ant suolo ir per naktis miegodavo Dbk. Pasitrauk, noriu kiek susiriẽsti (prigulti) Všn. Ant plytos (viryklės) sùsriečiu ir pasėdžiu Dv. Bobai nėr kur gult, tai susirietė an pripečko LTR(Slk). Susìrietė į lovos galą, tiek parsigando Krš. Jei kiaušinį pavogsi, po mirčio reikės jan susriest, o jei adatą, – jos bulin reiks perlįst Vlk. ^ Tep jau yra – kap sùsrietei, tep ir paskėlei (visą laiką tas pats, nepakeisi) LKKXIII126(Grv). 3. Q656, DŽ suvynioti ant veleno (metmenis): Ant velenų suriẽčia siūlus PnmŽ. Suriẽsim audeklą, tada versim nytis Lnkv. Pačios apimetėm, sùrietėm i ataudus suverpėm LKT336 (Dkšt). Paskun į stakles įdėdavom, verdavom į skietą, iš to skieto į nytis, suriẽsdavom, suruliuodavom LKT120(Bt). Mes visi supuolę audeklą sùrietėm Užv. Minkštai sùrietėm, bus bloga aust Vj. Audeklą blogai (minkštai) surietėm, audant baravykai dygsta (pūslėjasi) Vkš. Dabar pirma audeklą suriẽsim, tada ausim Pn. Mes da nespėjom suriẽst bovelnos Sk. Jau sùriečiau driką ant ritinių Rs. 4. SD124, R233, N padaryti lenktą: Kad užpunla pipčius, višta negali suriẽsti liežuvio par storumą žievės J. Į kilpą suriestas gulbino kaklas su visa galva dingo puriose pečių plunksnose rš. Žąsys po rugius, krames surietusios, besiganančios Šts. 5. sulenkti per sąnarį: Starkas stovi, koją surietęs Ėr. 6. DŽ padaryti sulinkusį, susitraukusį: Sùrietė ramatas, ir gyvenk, kad nori! Klt. Suriesta esu, negaliu prisilenkti Šts. Jo kojos sùriestos, vaikščiot nelabai gali Ad. Jį kupron sùrietė Ds. A tu čia nesušalsi, a nesuriẽs į bitį? Brs. O kad tave taip visą suriestų, jei aš meluoju! rš. Iki šiolei nesti suriesta ranka tavo, idant mūsų negalėtumei gelbėti MKr42. | refl. SD124, R: Susirietęs vaikščioja B. Sėdi, vaikščioja susirietęs N. Dvilinkas susirietęs pro duris ištrūkau D.Pošk. Galvijai sušalę lynanti, susiriẽtę in kuprą, susitraukę kunkso J. Bedirbdama daržuose, susìriečiau LKT202(Iš). Kruta (dirba) susriẽtus, ė niekas nė pagiria, nė nieko Grv. Susriẽtęs darbuja – serga Drsk. Nu kad Povilas susiriẽtęs, dieglių suimtas Slm. Uždegimas jeknų jai – atavežė susiriẽtusią Mžš. Susriesi in seniną krūvon Dglš. Da nesusiriẽtus į krūvą, velug savo metų tai da gerai Rs. Eina Romukas, susriẽtęs krūvon Dglš. Ko tei susiriẽtus kai širšelė? Jrb. Kaip širšė susiriẽtus eina, eina Erž. Susiriẽtus kai dvilinkė Erž. Pastatė žvakę, ažudegė, šito i susìrietė – minkšta Klt. Turi žiūrėti, ka runkeliui šaknikė nebūtų susiriẽtusi Krž. Bėris susiriesdamas ir stenėdamas traukė vežimėlį V.Mont. Tegu jy sùsriečia ir pasbučiuoja pilvan Lp. Striūnos patrūkinėj[o], ir skripka sùsrietė Mrc. Miežiai susirietę, sudžiūvę, niekas jų nepjaus Rm. Piemuo, ganydamas galvijus ir kiaules, pamatė, kad ponas susrietęs vaikščioja, lyg greitosios paimtas BsPII273. Eina susirietęs kaip ožys KrvP(Krtn, Brž, Mrk). Susirietė kaip Vincento velnias M. Mes pažįstam šeiminykę, ką svečių nemyli, ji susriẽtus po lentyna kap kurapka tyli DrskD225. | Liko da vienas susirietęs obalys Ėr. ^ Susiriestum tu kur… Na, ir sakyk, išgalvojimas dabar to svieto! rš. Geriau į savo žemą bakūžę susirietus lįsti, nekaip į svetimus rūmus stačiam eiti KrvP(Nm). Pry darbo susiriẽtęs, pry valgio išsitiesęs Kin. Susirietė, išsitiesė kaip cigono tėvas mirdamas Krp. Juokai vieni tėvui mirštant: ir susiriečia, ir išsitiesia B. Kad susriẽsčia – vagį pagaučia, kad išsitiesčia – dangų pasiekčia (kelias) Dglš. Giminietis susirietęs, visą lauką apirietęs (pjautuvas) Ukm. Senas, susrietęs, visus laukus apeina (pjautuvas) Švnč. Susriẽtęs, kuprotas, visus laukus išlaksto (pjautuvas) Dglš. 7. subanguoti, susukti: Taip vieniems, plikiems be ūksmės ir uždangos vargstantiems, smiltynų tyruose spiganti saulė surietė ant galvomis plaukus į garbanas S.Dauk. 8. lenkiant padaryti, pagaminti: Buvau lazdą suriẽtęs iš vyšnios Mrc. Suriẽsk lazdą, ir bus gera pasiramsčiuoti Vrb. 9. vyniojant padaryti, pagaminti: Eik, suriẽsk kuodelį Tvr. Nelydėm karvinio lajaus, sùrietėm į tokias taukines Skr. Insūdžiau gerai i sùriečiau kumpį Klt. Užtrino surietusi pardavė pasvariuo Šts. Tuo tarpu Bigė, išsitraukęs iš kišenės avino mašną su namine taboka, mikliai suriečia suktinę J.Avyž. 10. sugrėbti į plekus: Mergos sùrietė miežius ir avižas Yl. ^ Riečiau dieną, riečiau naktį, tesuriečiau kai kepurę (stogas) LTR. 11. tr. suręsti, pastatyti: Sùrietė gūžtą (trobelę) iš kluono i tupi Klt. | refl. tr.: Susìrietė kokią kalupkelę i gyvena Klt. 12. DŽ šnek. nugalėti, įveikti, prigriebti: Tokį varlę aš viena ranka suriečiu Gs. Na, gerai – katras katrą suriẽsim? Mrj. Pagavo jį vidury rinkos, tai kad sùrietė, išlojojo, išsarmatijo, tai visus metus bijos nosį iš namų iškišti Rk. Tylėk, varle, ba tuoj kap suriesiu, tai net neužsimanysi! Rud. Jau buvau sùriestas, bet vėl atsitiesiau Prn. Aš suriečiau savo rendorių su medžiais, nebleidu skilų bekūrinti Šts. Visai nabagę liga sùrietė Jnš. Surietė vargai, liko vieni kaulai rš. Geriau jaunam žūti, negu senatvės suriestam mirties laukti rš. Nei amžius, nei senatvė tokio vyro suriesti nesugeba, kaip matau V.Krėv. Stuk, stuk genelis į sausą šakelę… – uždainuoja tėvukas, džiaugdamasis, kad taip lengvai surietė močiutę P.Cvir. Dar pernai tu buvai savo ūkio šeimininkas, o šiandien tave surietė J.Avyž. ^ Tik iš senos valdžios šiek tiek [žemės] gavau, bet tegul ją devyni gumbai suriečia (teprasmenga)! P.Cvir. Bėdos žmogų suriečia aršiau ligos Lš. ║ impers. suimti ligai, skausmui: Ją jau buvo suriẽtę, ale atsigavo Slm. Vakar po pietų pasidarė bloga, o šiandien visai surietė vyrą sp. Nesùrieta muni, plaunuos su šaltu vandeniu Gd. Kap surietė pilvą, net po žemę raičiojos LTR(Mrc). Nieko negali valgyt, jei kiek suvalgo, tai ir sùrietė Alv. Suriẽs taũ ant marių – važiuos mat Amerkon! Slm. 13. refl. šnek. sunykti, sublogti: Karvė susriẽtus kap špyga LKKXIII126(Grv). Karvės susirietė, paliko kaip škrabalai LTR(Žg). Veizėk, koks anų paršelis jau y[ra], kokie tavo susiriẽtę Trk. I parvažiavo [nusipirkęs] tokį kuiną susiriẽtusį, tik ką paeitantį Als. Susiriẽtę visi, neėdę Krš. Rietės sùsrietė žmogutis, in krūką padabnas pasdarė, o kokis tiesus buvo! Lš. 14. sužymėti įbrėžiant, paženklinti: Į lazdą galima karpas suriesti: kiek karpų, tiek riečių įriesti Lnk. 15. Krtv šnek. suvalgyti: Visą pusbakanį duonos sùrietė Ll. ^ Kiek atrieksi, tiek ir suriesi LTR(Šll). 16. Prng šnek. papasakoti, pameluoti: Senis sùriečia gražių šposų Krn. Pats dabar nežinau, ką aš jam suriečiau rš. 17. refl. šnek. ppr. part. praet. su veiksmažodžiu, žymint smarkų veiksmą: Jijė susiriẽtus peikia aną J. Tas susiriẽtęs dirba, duoda, o ji viską praleidžia Jrb. Aš veizu vienąkart, kumet čia ejom, [v]andenį velka susiriẽtusi Trk. Kad ir susiriesdamas šauka, vis tiek ano nėkas negirda Vkš. Juokias net susriesdamì Ktk. Giria brolį susiriẽtęs Ėr. Vaikali, maluoji susìriesdamas Krš. Liūtas susiriesdamas norįs to žmogaus sulaukti S.Dauk. susiriestinaĩ adv.: Šimtai visokių „cnatų“ ir dar viena – susiriestinai nori vesti Vaižg. 18. refl. šnek. baigtis, išeiti, pavykti: Mun susìrietė blogai pry galo kartų (lošiant) Ggr. Hitleriuo blogai besusirietė Ggr. ◊ kaĩp alkū́nę (kaĩp óžio rãgą) suriẽsti įveikti, nugalėti: Tėvuli, kam be reikalo niekus kalbi ir veltui erzini skerdžių? Suries kada tave kaip alkūnę V.Krėv. Ach, kad tave suriestų kaip ožio ragą KrvP(Rtn). bríedžio ragù suriẽsti Jnšk įveikti, nugalėti. į grañdį suriẽsti sutriuškinti: Hitlerį surietė į grandį Šts. į kõbinį suriẽsti suvarginti, nukamuoti: [H]itleris būtų suriẽtęs mumis į kõbinį Vn. į kõbinį (į rãgą) susiriẽsti suliesėti, sublogti: Tos motriškos bedirbdamos į kõbinį susìrieta Krš. Tas jau į kõbinį susìrietė belėkdamas Trk. Kad nepriveizėčiau, kiaulė į rãgą susiriẽstų Krš. į [óžio] rãgą suriẽsti DŽ1 įveikti, nugalėti: Šitas kalbėtojas visus kitus sùrietė į óžio rãgą Jrb. Saugokis, kad jis pirmiau tavęs į ragą nesuriestų Grž. Anas visus sùrietė óžio ragañ Ds. Juk reikia vieniems kitus paremti, kitaip ponai visus į ožio ragą suries rš. snùkį suriẽsti supykus susiraukti: Jei matai – snùkį suriẽtus, tai nereikia sveikint viškai Sb. nagùs suriẽsti Lk mirti. \ riesti; antriesti; apriesti; atriesti; įriesti; išriesti; nuriesti; pariesti; parsiriesti; perriesti; prasiriesti; pririesti; suriesti; užriesti

suriesti sinonimai

Ką reiškia žodis suriestkojis? Visi terminai iš raidės S.

Draugai