išriesti reikšmė
Kas yra išriesti? išriẽsti, išriẽčia (ìšriečia), ìšrietė 1. tr. SD420, Sut, N, K, DŽ1 išvynioti: Ižtiesiu, ižriečiu SD319. Išriẽsk driką iš riestuvo ir pataisyk, kur silpsta audimas J. Aust pabaigėm, dabar reikės audeklą išriest Ėr. Jau aš audeklą ìšriečiau Ml. 2. tr. DŽ1 išlenkti: Buinas, riebus, blauzdos ìšriestos, išklypusios Skr. Baimė netekti gero darbo išrietė, iškuprojo nugarą rš. Išriesta nugara kaip katino uodega Slk. Arkliai šeši, visi kaip nulipyti, kaklus išrietę, uodegas išpūtę BsMtII31. Senis staiga krūptelėjo visu kūnu, išrietė krūtinę į viršų, pasikėlė ant alkūnių J.Balt. išriestaĩ adv.: Kardai rymionių buvo išriestaĩ dirbti, išriestais galais Šts. | refl. Š, DŽ1: Kaip veda, to kumelė kad išsìrietė, kad graži! Slm. Eina išsiriẽtęs, lyg per vandenį brisdamas Dkš. Valkiejai vaikiai moka išsiriesti par stutę, par mintuvus, paspyrus nosį į mintuvus Šts. Vitingst ir išsirieta Šts. ║ refl. išsikreipti, išsigaubti: Apatinis sienojis baigia išsiriẽsti Ėr. ║ refl. būti nusidriekusiam lanku: Į tave žvelgs pilkas gruodžio dangus, pliki pagriovių krūmai ir toli akiratyje išsirietusi juoda girių juosta J.Avyž. 3. tr. lenkiant pagaminti: Pavažos ìšriesta Kpč. Iš seno medžio kriukio neišriẽsi Dkš. | Primerktomis akimis jis vaizdavosi riebų dvejetuką, išriestą savo pažymėjime rš. 4. refl. išsiristi, išlipti: A negali iš tos lovos išsiriẽsti, ka nekeli? KlvrŽ. 5. intr. išaugti, nusidriekti: Kap miglynas ìšrietė rietenos VšR. Žiūrėk, kaip toli mūsų dyniai ìšrietė Skr. Jie (agurkai) išriẽs Brt. Išžels žalia žolužėlė po mano staklelių, išriẽs dobilėliai po pakojėlių JV982. | refl.: Kad lapai leidžias (aba išsiriečia), žinote, jog arti yra vasara Ev. ║ tr. išleisti, nudriekti, išauginti: Rietenos per sieksnį daigus išriẽčia VšR. 6. tr. šnek. išsukti, išvaduoti: Advokatai vos beìšrietė [nuo bausmės] Šts. Išriesti arklius iš vokyčių rankų yr sunkiau negu įduoti Gršl. | refl. A1885,3: Išsìriečiau be teismo, be nėko Pj. Kad tik kaip nors jie iš tos skolos išsiriẽstų Skr. Ans išsìrieta ir išsìrieta nu ratų dirbimo Krtn. 7. tr. šnek. prabangiai, prašmatniai ką padaryti (aprengti, pastatyti): Ìšrietė, ištaisė kaip kokią lėlę Sb. O Dzidorius namą gražų išriẽs – žada gyvent su broliu po vienu stogu Mžš. Kupiškio miestas vienodai išriestas, tarp kalnelių, tarp slėnelių vienodai išriestas LTR(Šmn). | refl. Mžš: Ji tai vis vaikščioja išsiriẽtus Adm. Kieno gi veseliõs taip išsìrietei? Sv. 8. tr. šnek. išsakyti, išringuoti: Gudriai prisimerkdamas, išriečia ilgą klausimą rš. ◊ gar̃nį išriẽsti Plv kojas užversti. mẽšką (meškõs) išriẽsti atlikti tam tikrą gimnastikos pratimą: Tęnai viseip kūlio reikia parvirsti, meškõs išriẽsti Mžš. sprándą išriẽsti pasipūsti, didžiuotis: Eina, išrietęs sprandą, kaip didelis ponas Jnš. \ riesti; antriesti; apriesti; atriesti; įriesti; išriesti; nuriesti; pariesti; parsiriesti; perriesti; prasiriesti; pririesti; suriesti; užriesti