išlipti reikšmė
Kas yra išlipti? 1 išlìpti, ìšlipa, -o (ìšlipė) intr. 1. J iškopti, išsikelti iš kur: Išlìpti iš duobės, iš medžio, iš lovos, iš garlaivio Š. Čia laivo vadovas išmetė inkarą ir, pritvirtinęs laivą lynais prie kranto, padėjo išlipamąsias lentas rš. Senis ìšlipė iš ratų ir pėsčias nuėjo Ėr. Vesčiau Barborą, – neišlips par tvorą JD1563. Neìšlipamas (neišbrendamas) kelias Lp. | prk.: Ka išsižiojo, ir akys ant kaktos išlipo (iššoko) Kl. Balkė iš vietos išlìpo Vv. Atiduočiu tau, išlìpčiu iš skolos Krš. Išlipė (iškilo) aukštai kaip iš mielių Ps. Tik aš nenoriu taũ nuskriaust, kad norėč, tai tu visiškai nebegalėsi išlipt (atsigauti, pakilti) Ps. ^ Par torą (tvorą) neišlìpęs, opa nesakyk Krtn. Nekrisk į balą, nes sausas neišlipsi LTR(Krp). Gali įlipti, bet negalėsi išlipti KrvP(Mlt). Išlìpsi iš paskutinės naginės, nebus kuo apsiaut Ėr. Iš to rublio neìšlipam (turime vis pinigų) Krš. 2. iškilti, išvirsti, išsilieti per kraštus: Tavo ragaišis (ragaišio tešla) net iš geldos išlipęs Vb. Marios išlipo iš krantų, apipylė Pamarius ir šalia jų gulinčias Tyvulių pievas bei pelkes I.Simon. Daug upių per krantas išlipusios BzF137. ◊ kairè (nè tà) kója iš lóvos išlìpti; Ds, J.Jabl būti blogai nusiteikusiam, piktam. \ lipti; antlipti; aplipti; atlipti; dalipti; įlipti; išlipti; nulipti; palipti; perlipti; pralipti; prilipti; sulipti; užlipti
2 išlìpti intr. išsitepti visam, išsiklijuoti kur nors: Tešlos tiek maža, kad visa išlìpo po rėčką Š. Šaukštu apgrando išlìpusios duonkepės kraštus Kp. \ lipti; antlipti; aplipti; atlipti; įlipti; išlipti; nulipti; palipti; prilipti; sulipti; užlipti
išlipti junginiai
- išlipti/išlaipinti į krantą, išlipti/ištraukti į krantą