iškopti reikšmė
Kas yra iškopti? 1 iškópti 1. intr. R, K išlipti: Iškópti iš duobės, iš gilaus rūsio J. Dar nei viens iki šiol n'užaugo vis besijuokdams ir iš lopšio dar nei viens n'iškópo neverkęs K.Donel. Mūs vaikas jau pats iš lovos iškópa Alv. Mūs svočiulė opa opa iš karbijos neiškopa LTR(Mrk). Tuom tarpu karumenė samų ant kranto iškopė BsVXXIX. Ir papildė (prisėmė) kodžių ir iškopo BB1Moz24,16. | prk.: Iškopti į tarybinės inteligentijos eiles (sov.) sp. Apskritis vis neiškopia iš atsilikimo (sov.) sp. | refl. prš. 2. tr. užlipti, užkopti: Kalną iškopt (pasiekti kalno viršūnę) B. \ kopti; atkopti; dakopti; įkopti; iškopti; nukopti; pakopti; perkopti; prikopti; sukopti; užkopti
2 iškópti tr. 1. Š greit išimti, išgriebti: Žariją iškópti J. 2. prk. išpirkti, išgrobstyti: Tas didžiąsias patelnes moment iškópė Lkv. \ kopti; atsikopti; iškopti; nukopti; pakopti; užkopti
3 iškõpti, -ia (ìškopia), ìškopė tr. 1. iškasti: Tokią giliausią duobę ìškopė – į žmogaus stuomenį Užv. Šventa gabija (gyvenk sau spakainiai)! iškopta gulėk, sukurta žibėk Kos151. | prk.: Ar daug piningų esi iškõpęs to[je] Ameriko[je]? (iron.) Šts. 2. išimti mėšlus iš tvarto: Iškõpti mėšlus J. 3. kurį laiką pramėžti: Cielą dieną iškopiau mėšlus Kal. 4. R47, K.Donel išvalyti, iškuopti: Iškõpti šulinį J. Iškopk pirm, kas yra vidury kūbko ir bliūdo, idant viršus jo teipag būtų gražus Ch1Mt23,26. | refl.: Išsikõps viduriai Vad. 5. nuvalyti, sudoroti (derlių): Daržai yra pasodinti ir dirvos jau pasėtos, pievos iškoptos Blv. 6. išimti medų: Nesenai dar tik iškopome bites Lp. Bitis, medų iškópti J. | refl. tr.: Išsikopsime medų J.Jabl. 7. išvalgyti, iškabinti: Pilną bliūdą košės ìškopiau Užv. 3. Šts euf. suvedžioti. \ kopti; apkopti; atkopti; įkopti; iškopti; nukopti; pakopti; perkopti; prakopti; prikopti; sukopti; užkopti