surieti reikšmė

Kas yra surieti? 1 suríeti, -ja (sùreja), -jo tr. 1. užpuolus sukandžioti (apie šunį): Tą žmogų suríejo šuo BzF164. 2. K subarti: Suríek vaikus, tegul nurimsta Ds. Kai sùreju, tai tuoj nutyla Mlt. | Surietas (dėl kurio perkant buvo rietasi, ginčytasi) gyvulys neina rankon, neauga Kp. | refl. DŽ1: Kad susirė́jo bobos – net baisu Ds. Broliai susiríejo dėl pievų Kal. Geruoju šnekėdama, labai balsiai kalbėjo, o susiriejus su kuo – jos balsas visus prarėkė Žem. Anuodu bepradėm susìreja i susìreja kaip šunys Krtn. Juodu kap katinai susiríejo Vlkv. Susiríejo kai šuva su kate Mrj. Susiríejo anuodu kaip du šunys, o, rodos, taip gerai gyveno Šll. Karalystos susìreja, kaip tos bobos nesusiríes! Rdn. \ rieti; aprieti; atrieti; įrieti; išrieti; nurieti; parieti; persirieti; prasirieti; pririeti; surieti; užrieti
2 suríeti tr. Mrj, Slnt, Als sukrauti malkas į riekles: Suríejau medžius į riekles, kad džiūtum J. Surieti šakalius į riekles Bržr. Po lubomis buvo dvi kartys pakartos, kuriose suriedavo malkpagalius, kad pradžiūtų rš. Durpas suvežę suríejom į kūgį Vrb. \ rieti; aprieti; įrieti; nurieti; pririeti; surieti