špyga reikšmė
Kas yra špyga? špygà (brus. фiгa, l. figa, rus. фигa) sf. (2) Rtr, Š, FrnW, NdŽ, (4) Gs, Skr, Slnt, Ub. špigà (2) Rtr, NdŽ, Rš, Rod, (4) GrvT79 1. Sut, I, M, L, Rtr, Š, NdŽ, KŽ; BzF184; VoL319(Kv), Skrb, Krs, Slm, Čb, Vlk kumštis su iškištu pro kitus pirštus nykščio galu, graužena (pasityčiojimo, paniekinimo ženklas): Kad sugniauši ranko[je] pirštus, ir bus špygà J. Kai papyko, špygàs pradėjo rodyt Vb. Špỹgą makt! Pc. Špygàs po nose nekaišiok, vis tiek niekas nepabūgs Slnt. Sakau, atsiimsiu [namą] – rakt boba špỹgą, sako – va! Žl. Špỹgums išbadė Škn. Špigàs kišo nosin, oi, oi! Mtl. A tu moki iš penkių pirštų dvi špygàs padirbti? Vkš. Baisi tamsa: špygą galėtų parodyt, tai i tos nematyčia KlK13,102(Plv). Parodė dvi špygì i liežuvį Ms. Man tijūnas labą rytą, aš tijūnui špygą LLDI238(Kp). Už špỹgą par špỹgą Pš. Kada tik tu eisi pro jos (raganos) namus, tai par kešenę špygą rodyk BsMtII162(Vb). Špygiū́tė sumygta Ob. | prk.: Su tokiums špỹgums (smailiais kulniukais) bateliai, kaip i kojų neišsisukinė[ja]! Krš. ^ Dabar tos karvutės kaip špỹgos (labai menkos) Btg. Kaip špygẽlės buvo burokai Ėr. Anas kai žardas, o ašiai kai špigà Mlk. Vesčiau Jadvygą – nosis kaip špyga JD1563. Menkutė [karvelė], speneliukai kaip špỹgos Mžš. Vienas kupečiukas [šieno] kai špygà, kitas didesnis Aln. Atsirado lempikės kaip špygìkės (mažos), kas buvo džiaugsmo! Krž. Kaip špygelìkė šviesikė šviečia, ką tik matyties Skdv. Dievu meldies – velniui špìgos nerodyk Tvr. Kur važiuoji? – Į Rygą! – Ką pirksi? – Špygą (kai nenori pasakyti, kur važiuoja) TDrI42(Pn). Jis ją išmokys per kačergą šokt, ant špygos miegot LTsV153(Ldvn). Špyga – ne yla: akies neišdursi Kp. Špyga svečio nepašersi Ss. Pauostyk špỹgą, nenorėsi miego (dial. myga) Ll. Kas lalauna, tas tarbon krauna, o kas guli, tas špìgą turi Pv. Už gero padarymą visada špyga užmoka LTR(Vdk). Še špỹgą, ka vilko nebijotumi, o butelkos tau neduosu Pp. Kešenėj špỹgą gali bet kam parodyt Ukm. Pro kešenę galima ir karaliui špỹgą rodyt Užp. Žiūri knygon – mato špygą LTsV322(An). Špìgom kaišos (juok. apie šokančius šeiką) Švnč. Nuėmė duoną nuo pečiaus ir pradėjo špygom [i](kumščiais)