žardas reikšmė
Kas yra žardas? žárdas sm. (1) Jn(Ds), J.Jabl, Š, RŽ, DŽ, NdŽ, LKAI66(Plik, Stlm, Tršk), (3) Jn(Kv), LKAI66(Pš, Skrb, Jnšk, Rd, Ar, Jon, Gršl), žar̃das (2) ArchXVI420, LKAI66(Bsg, Srv); BS42, Rtr, JbL268, FrnW 1. ilga kartis: Ant tokių žardų pilsto sūrųjį vandenį iš marės ar ežero A1883,175. ^ Nespėjo ištraukti rankų ir taip, negalėdamas pasvirduliuoti, kaip žardas išsitiesė M.Katil. Karvės liesos kaip žardai ir plokščios kaip žirnių ankštys Vaižg. Nu i arklelis jo – kap žárdas Mrc. Kai žárdas ana, kūdžiausia Klt. Merga kaip žárdas, net suslenkus Antz. Ale kad paėmė pačią kaip žárdą Sv. Jų bernai visi kaip žardaĩ Sml. Vyras mažas kai pamputys, o boba kaip žardas Ds. Didelis vyras kap žárdas stovi, kas tę iš jo LKKXIII127(Grv). Anas kai žárdas, o ašiai kai špiga Mlk. Kas meluoja, tas an žar̃do karuliuoja Lz. Nekelk nosies taip aukštai: busilas pamanys, kad žardas esi LTR. ║ prk. apie ką nenormaliai didelį: Ne žmogus, o žardas Ds. Da tik devyniolikiai metai pastojo, o jau baisus žárdas Ktk. 2. Q158, R, MŽ160, Sut, N, [K], M, RtŽ, LL189, L, PolŽ130, KŽ, LEXXXV173 statinys iš karčių, ant kurių džiovinamos linų galvelės, žirniai, vikiai ir kt.: Jo žárdas turi tris straipsnius J. Šitas žardas iš trijų rašytinių Ppl. Žirnius, pupas, linus žardyk į žárdą J. An kluonų stovėjo žardaĩ ZtŽ. Žárdą reikia antaisyt ir sužardyt sėmenus žardañ LzŽ. Žárdas – prigrąžyta stulpuos skylių, privaryta baslių, uždėta kartys Aln. Tas žárdas buvo lig su stogu, iš karčių padirbtas End. Žardaĩ iš pagalių padaryta – džiovina pėdus Dv. Žárdas iš tvorų, grikius dėdavo Klt. Žardaĩ buvo po dvi tvoras Grv. Jei būs giedra, tai žárde sėmenys tuoj suspirgs Plt. Tas galveles sudeda į žárdus ir padeda į saulę išdžiovinti LKT52(Skd). Reiks tus sėmenis į žárdą sužardyti, kad vė[ja]s išpūstum Lnk. Būdavo kluone žárdai, į tuos žardeliùs žardom [sėmenojus] Bsg. Mūsų sodžiuos žárdai būdavo iš vienos eilės grebėstų, greičiau linų galvelės išdžiūdavo kaip ant dvieilių Skrb. Nušukuoja [linus]; galvenas – žárdan, linus – sodželkon Plvn. Sėmenis žardè džiovenam, o linus veža markon arba upėn LKT314(Rk). Vėjas, saulė – greičiau išdžiūsta sėmenys aukštai an žárdų Svn. Žirnius nupjauna, suriša į guzulus, apverčia, kad kita pusė pradžiūtų, i veža į žárdus ir žardija Ar. Visas žárdas buvo apkartas žirniais Aps. Žardaĩ buvo – dideli žaginiai, int žardų̃ padžiovenom [žirnius] Kvr. Žardė žardẽliuosuj [dobilus] Tvr. Žardúosen miežius sudė[jo] Prng. Žárdas lig aštuonių karčių aukštumo Sdb. Iš karčių žárdai tokie, teip į žmogaus áugumą Žr. Žar̃das kaip gryčia aukštumo bus, biškį aukščiau Dbk. Žárdas lig dangui, didžiausias, deda žirnius, avižas Klt. Žar̃dą suspiria spyriais, kad neapverst vėjas Km. Vėtra net žárdą apgriovė Ob. Džiovinti juos reik, kaip jei žirnius ant karčių žardūse S.Dauk. Vasarojų džiovina žardžiukuose M.Katk. Ėjo ir ėjo visą dieną aplink kluoną, žardus, klojimą… Vaižg. Griebė senelis ožkytę až ragų, tęsė žardan ir pakabinęs gyvai lupė kailį BsPII319. Šarka žárdą sulaužė JV1093. Jei avis kaituliu sukas, reikia ją apie žardą palandinti TŽIV489(dz.). ║ koks sukalimas, įtaisas kam susilaikyti: Kas nori karščiau paspert, lenda in žardų̃ (plautų) Rod. Padarai žardelį [alaus] kubile iš baltalksnio Pšš. ^ Kumelio skūra ir žardè žvengia (ir senam rūpi merginos) Ds, Zr, Slk. Ir žardè berno skūra žvengia Trgn. Kumelys ir žarde žvengia LTsV80(Kp). Aš jį žinau skersai išilgai – žárde skūrą pažinč[iau] Jž. Aš jos žardè skūrą pažinč, pažįstu Klt. Galbūt an galo pakabinęs žardañ skūrą (nusibaigęs, žuvęs) Kp. Par žardą iššoka – toks sveikas Nt. E, ana par stogą žárdo iššoktų End. Aš dar atbula žárdą paršokčiu, kas tas mun yr Užv. Aš tokių jaunikių žárdus prižardysiu! Skp. Eik iš mano akių, kad aš nematyčia, šitokių berniokų žardus prižardyčia LTR(Slk). Mainas žardan lipa LTR(Užp). Kas tau darbo! – Pasikark ant žárdo! Lnkv. ║ LKAI188(Krs, Rš, Smal), Užp kiekis, telpantis ant tokių karčių: Iš tiek linų bus daug ir žárdo Sml. Geriausia žárdą kult tuoj sunešus, kad žiurkės iškados nedarytų Sml. Ar jau iškūlei žárdą? Vb. Ot šįmet bus daug žardo Klov. Penki žardaĩ žirnių supuvo Slk. 3. J.Jabl, NdŽ, KŽ, LKAI46(Alk, Dkš), Zp, Sv žr. žardis 3: Iš vielų gyvoliams aptvertas toks, tai žárdas Pgg. Suvaryk veršius žardañ Smn. Per karščius karvės žárduosa Lp. Jau ūkininkas Gervė išleidęs į žardą savo arklius I.Simon. 4. statinys iš karčių (patalpoje): Toks stogas be sienų, i čia pašaliais y[ra] žárdas Kl. Linus jau sukrovėm ant žárdų, reik gerai iškūrenti [jaujos] pečių, ka greičiau išdžiūtų Pln. Į kurtinį arba an žardų̃ turėjo džiovinti [linus] Kl. Išėmė [kanapes] i dėjo į žárdą, žardaĩ buvo pakuro[je] Kv. Jaujos[e] būdavo tokie žárdai Všk. Kiekvienam aukštai esančiam ardui tenka po 4-ris žardus. Tarp jų ir džiaunami linai TDrI125. 5. R, N, NdŽ, KŽ laužas. ◊ per žárdą vir̃sti atsigauti: Per gavėnią visai sudžiūsta Lašinskas. Nuo pusės gavėnios jau Lašinskas virsta par žardą LTR(Ppl). Meška virto per žárdą (atėjo pusiaugavėnis) LKKXIII130(Grv). Par pusiau gavėnią gavėnas par žárdą virsta Šmn. žárdą statýti stotis aukštyn kojomis, remiantis rankomis: Vaikai laksto po kluoną, žárdą stãto Ėr. žárdą pastatýti NdŽ atsistoti aukštyn kojomis.