sutriuškinti reikšmė
Kas yra sutriuškinti? sutriùškinti tr. KŽ 1. K, Rsn, LL319 sudaužyti, suskaldyti, sutraiškyti, suknežinti: Sutriùškinta butelis, in pušį kur daužta Švnc. Duris, langus, viską sutriùškino Ūd. Kalnujuos bažnyčią akmeninę sutriùškino par karą Jrb. Vanduo šitą tiltą kap davė, sulaužė, sutriùškino Dbč. Netrukus laivą ledai visai sutriuškino K.Bor. Eglė kai griuvo, užmušė kumelę i sutriuškino vežimą LTR(Krkn). Kas za gajumas moteres – tiek aperacijų dirbta, paskui da teip sutriùškino [avarijoje] Žl. Mano koja buvo sulaužyta, sutriùškinta Vdn. Šonkauliai visi mano sutriùškinti Trgn. Mat jam ranką sutriùškino, daba nieko negali padaryt – gali reikt tą ranką imt Št. Vieną ažumušė suvisu, antras sutriùškinta galva Kkl. Jį sutriùškino avarija su tuo visu dviračiu Mžš. Kai jau linai išminti, spaliai sutriùškinti, gerai skiriasi nuo pluošto Ps. | prk.: Jis (vienuolynas) jau giliai įleido šaknis į mano krūtinę, sielą mano sutriuškino, ir šiandien dideliems darbams aš jau bejėgis! V.Krėv. | refl. tr. K: Susitriuškinęs kaulus, čiulpė jų smagenis rš. 2. sumušti, nugalėti: Lietuviai Saulės mūšyje visai sutriuškino riterių galybę rš. Vokietį sutriùškinom Jrb. | Taip kritikas išnagrinėja, išnarsto visą eilėraštį, galutinai jį sutriuškindamas T.Tilv. 3. sutreškinti, sutriaukšti, sukrimsti: Visus riešutus sutriùškino su dantimis senis J. Jis, būdavo, sutriùškydavo tuos kaulus Jrb. Dabar lapė drąsiai prisitraukė prie žąsies ir skaniai ją sutriuškino M.Katk. Suvalgė žvirblelį, sutriuškino KlvD151. ^ Ach kad jūsų kaulus vilkai sutriuškintų! KrvP(Mrc). \ triuškinti; atitriuškinti; ištriuškinti; nutriuškinti; partriuškinti; pritriuškinti; sutriuškinti