Kas yra bejėgis? bejė̃gis, -ė smob., adj. (2) 1. Š kas be jėgų, silpnas: Bejė̃gis nesugeba apsiginti FT. Buvo laikas, kada Lietuva buvo bejėgė A.Vencl. 2. beprotis: Eik tu, bejė̃gi! PnmR.
bejėgis sinonimai
bejėgis antonimai