dovanoti reikšmė
Kas yra dovanoti? dovanóti, -ója, -ójo, dóvanoti, -oja, -ojo 1. tr. Mž116, SD120, R, K, J duoti dovanų, veltui: Aukso žiedelį man dovanójo Vb. Tam juk Dievs dosnus gerybes mums dovanójo, kad ... vėl atsigautumbim, gardžiai kramtydami kąsnius K.Donel. Kad nedovanosi, dykai paliks Sln. Jomus [tie vaikai] nuog paties Dievo buvo dóvanoti DP564. ^ Dovanójo kaip ubagui lazdą Rs. Dovanótam arkliui nežiūrėk į dantis Dkš. Džiaugias kaip žirgą dovanotas Nm. Kas dovanota, tas jau veislei nederės TŽV617. | refl. K: O nū su nauja meile pasauliui rodaisi, jog jam dovanojaisi SGI150. ║ įteikti dovaną: Jaunąją dovanója (jai duoda dovanų) OG303. Tėvus dovanója, seseris ir brolius Dv. | Pirmuliausia tėvas ir moma dovanója [jaunuosius] duona, druska, gera buičia (linki gero gyvenimo) Dv. 2. intr. atleisti: Supyko, ale dovanójo tą sykį BM294. Dovanók, kad nuskaltau Dbk. Aš jam nedovanósiu, vis kada nors atkeršysiu Dkš. Tai dar dovanók, mylimas tėveli, gal kada ir labai nepatikom, širdelę uždavėm Mrs. ^ Už vieno gero dešimčiai blogų dovanoja Tsk. Ponas – ne brolis, nedovanos PPr82. Dovanok – šaukštai po pietų J.Jabl. | refl.: Dovanókimės! (sako susipykusieji) Zr. 3. tr. nepareikalauti, neatimti: Dovanoti kam gyvybę Blv. 4. intr. šnek. praleisti, atsisakyti: Eina ir eina vakaruot – nedovanõs nei vieno karto Rm. Pamatė kokią knygelę – nedovanos nenupirkęs Žem. Vienai ką davei, tai ir kita nedovanõs (būtinai reikalauja) Vlkv. \ dovanoti; apdovanoti; atidovanoti; išdovanoti; nudovanoti; padovanoti; perdovanoti; pridovanoti; sudovanoti; uždovanoti
dovanoti junginiai
- (pa)dovanoti, dovanoti bausmę