suolas reikšmė

Kas yra suolas? súolas sm. (3) K, KBII54, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Trk, Knt, Btg, Šd, Jnšk, Trgn, Aps, Jrb, Plv, Sn, súolas (1), suõlas (4); SD130, Q67, R, MŽ, Sut, I, M, L, Rtr 1. MP119, Kal, Šv, Pls, Švnč, Mlt, Pn ilgas sėdimas baldas: Lentas an kuolų prikala – ir súolas Užp. Súolų nebuvo an kojų, ale an kaladėlių sėdėjo Ker. Suolaĩ per visą pirkią ilgumo Ml. Buvo tokie ilgi suolaĩ, iš lentų padaryti Gdr. Neleidžia sėst ant tų suolų̃ Srd. Išlindo iš po suolo J.Jabl. Po suolais visur primėtyta popiergalių, pieštuko nuodrožų P.Cvir. Mergos cypdamos klykdamos an suolų sukopo Lš. Storas súolas lūžo, ko tik kojų nepalaužė Žln. Palindo po suolu kertė[je] Skrb. Visi súolai apsėsti – nebėr vietos prie stalų Sml. Suolas atlošinis Q322. Súolam vaduot (per vestuves) pasiimkit alaus bačkelę i kilbasų Sml. Uliojo po súolais, pastalėj Pb. Tę sėskis an to súolo Šlčn. Jug tu sėdėjai ubagų súole Gd. Súolas pie (prie) sienai Dgp. Atsiguliau ant súolo to ten ir išbuvau tat par naktį Všv. Pasieniais to numo b[uv]o plati ąžuolo suolai, ant kuriais dieną sėdėjo, o naktį, kojas sudūrę, gulėjo S.Dauk. Trokšti jauna tekėti, marčių suole sėdėti LTR(Ūd). Dar aš nesėdau į tavo suolą daug peršulų kentėti KlvD96. Kad jau prisėdo suolai viešnužių JV947. Paguldžiau an súolo – prūsokai užpuolo (d.) Nmč. Šaukštai nemazgoti, po súolu sukloti DrskD234. Bobutė atsisėda ant suolelio pas trobą ir mąsto LzP. Tę ir suolẽliai yr susėstie Grv. Suolaliuo išlūžo koja Skd. Aš teip ėmiau ant suolãlio ir atguliau Pln. An tokio suolẽlio liūb išneš valgyti Žr. Į suolẽlį sėdau, suolẽlis linko JD1178. Lingu palingu balti suolẽliai, pilni mergelių LTR(Grv). Atsisėdai martelių suolẽly JV478. O, mano motynėlė, o, paimk už baltų rankelių, pasodink į vėlių suolẽlį, o, pamokink mano vaikelį JD1197. [Vargelį išvargsiu,] kai atsigulsiu liepos suolelin, kai užsiklosiu plonom drobelėm LTR(Vlk). Ei, verkė, verkė mūsų seselė, par aslužę eidama, į suolùžį sėsdama JV655; Ko sėdi suolely, kad neverki? NS519. Suolùtis NdŽ. Padarė ... tavo suolus iš velbliūdo kaulų BBEz27,6. Suolai sūdžių SD130. Nė vienas, užudegęs žvakę ..., nepakiša po suolu, bet pastato ant liktoriaus, idant įeidami regėtų šviesybę VlnE184. Ir išvertė stalus tų, kurie pinigus mainė, ir suolus tų, kurie karvelius pardavinėjo Ch1Mt21,12. ^ Ežią kai súolą (plačią, didelę) paliko, i ažaugo kiečiais Klt. Vienas kelių súolų neužsėsi Dkš. Prisejo gyvent ir ant súolo, ir pasuoly (ir gerai, ir prastai) Ds. Esu jau ir už stalo sėdėjęs, ir po suolu gulėjęs KrvP(Mrk). Aš ir ant súolo, ir po súolu (visaip galiu) Dkš. Tas pats žmogus i ant súolo, i po súolu (ir kai sekasi, ir kai ne) Jrb. O kas, kad būtumėm susirišę abu? Daug laimės matę? Nei kuolo, nei suolo J.Balt. Nekviestam nėr (nei MŽ) suolo B. Neprašytam suolo nėra (suolas netašytas) J.Jabl. Nekviestam po suolu prš. Su savo duona visur gausi (rasi Gž) suolą KlvK, LTR(Ds), Pnd. Kieno suole sėdi, to ir giesmę giedi J.Jabl(Ds, Pn). Kokiam suole sėdi, tokią ir giesmę giedok Kp. Išmanau, nelendu po suolu B. Girtas – po suolu, senas – ant lovos KrvP(Rtn). An svetimo súolo pasėdėt vis ramiau kaip an savo (svetur atrodo geriau nei namie) Trgn. Jo tę ir pečeliai, ir suoleliai (visais reikalais kreipiasi į kaimyną, į pažįstamą) Arm. Toks mergai súolas (taip lemta, tokia dalia), kad reikia tekėti J. Tegu eina į mūsų súolą (gyvenimo sąlygas), aš į jūsų J. Septyni broliai viename suole sėdi, o nei vieno krašte nėra (ratlankis ir stipinai) Sim. Mažas suolelis dieną naktį jodomas (slenkstis) LTR. Šarangė varangė po suolu susirangė (šuo) LTR(Graž). ║ mokyklinis baldas mokiniams sėdėti ir rašyti: Dvi eilos suolų̃ par klasę Als. Kad aš jį šveisiu anapus súolų! Jrb. Mokytojas Daubaras matė viską, kas dedasi dvidešimt viename suole V.Bub. Dar mokyklos suole mes turime išsiugdyti vidinio teisingumo jausmą rš. Nebklaũsęs ne mokytojaus, ne nieko, ejo suolaĩs stalais (labai išdykavo) Vž. ║ LKAI59(Ms, Lkž, Dr, Gršl, Kl, Rt, Vl, Prnv, Rdš, Lbv, Nmn, Vlk, Rod), Gdr pirties plautas: Aukštutinis súolas LKAI59(Vdkt). ║ LKAI135(Mtl, Srj) audžiamų staklių pasostė. 2. J.Jabl(Rdn) rąstelis linams minti, kūliui įsprausti, jaujoje pasilypėti ir pan.: Buvo súolas dviem kojum, į tą súolą kūlį įdeda, su dalgiu nupjauna galą Sk. An gurbo tebestovi mint linam suolẽlis nu senovės LKT306(An). Pjaustomas suolas (raižytojų, drožinėtojų darbastalis) Q459. 3. P, BTŽ bot. sudėtinės varpos ašis, stagaras. ◊ į kaĩrį súolą pasodìnti paduoti į teismą: Kairian suolan pasodinsiu, pats dešinėn stosiu, aš klausinėsiu, tu atsakinėsi Vžns. į̃ súolą sė́sti tekėti: Užaugusi dukra ir apšaryta, aprėdyta, gal šiandien į súolą sė́sti, tekėti J. Verkė mūsų seselė, į suolùžį sė́sdama JV655. iš súolo iškélti nebeleisti šeimininkauti, perimti šeimininkavimą: Nepasiduoda iškelamà motyna iš súolo Lk. ne vãkar nuo súolo nupúolęs daug patyręs, nekvailas: Aš ne vãkar nuo súolo nupúolęs, tu manęs nepabaidysi Lp. nuo súolo (kas) iš gero ūkio, iš turtingos šeimos: Aš nuo súolo (ūkininko duktė). – Motut, ka tu nuo súolo, ko tu lindai an pasuolį (tekėjai už kumečio)? Všk. smilčių̃ (smė̃lio) súolas (suoliùkas) upės ar marių rėva (plg. vok. Sandbank, l. ławica): Juodu an smilčių suolo užvažiavę rš. Šita Neringos bukta labai daug turi šitų smė̃lio suoliùkų (pavojinga laivams) Nd. suolè sėdė́ti 1. būti ištekėjusiai: Jau aš jauna suolely sėdžiu, nešoku, nedainuoju FM. 2. mokytis: Sė́di suolúosa iki aštuoniolikos metų, tai ir nemoka darbo Pv. súolą trìnti 1. N nieko neveikti, dykinėti. 2. ilgai mokytis: O kumet tu pabengsi tą súolą trìnti? Kl. teisiamų̃jų súole teisme; teisiamas: Teisiamų suole grobstytojų vadeivos sp. tiesõs suolè sėdė́ti būti teisingam, doram: Kas doresnis, išmintingesnis ir teisesnis, tas tiesos suole sėdėjo S.Dauk. tinginių̃ suolè sėdė́ti tingėti, tinginiauti: Ponas tinginių̃ suolè sė́di Dkš.

suolas sinonimai

suolas antonimai

suolas junginiai

  • kaltinamųjų suolas
Ką reiškia žodis suolbyti? Visi terminai iš raidės S.