skobti reikšmė
Kas yra skobti? 1 skõbti, -ia (skãbia K.Būg, skãba Š), -ė tr. 1. Jn, DŽ, Slnt, Kv, Pd drožti (ppr. skaptu), skaptuoti: Su skaptu skabù geldą, šaukštą J. Skobiáu geldas, šaukštus, kol įrankius turėjau Lk. Esu matęs kaži kame skõbtą valtį Štk. Ar pabengei samtį skõbti? Brs. Su vedege geldas skõbdavo Kž. Stuobriniai auliai – senoviški, skobtì LKT93(Krš). | refl. tr.: Dvi tris savaites sau namą skobiasi pats didžiausias iš genių – juodoji meleta sp. 2. Jn, J.Jabl, BŽ487, Sb, Kv skinti, rėkšti, raškyti: Skabù obalį nu obels J. Skabù ankštį, t. y. par pusę nutraukiu J. Tu skobeĩ viršūnę žolės J. Skõbk tą kekę Slnt. To medžio vaisių niekumet neskobkiatav M.Valanč. Atejo bernelis, skobė obuolelius LTR(Kl). Tuojaus Ieva priėjo, skobt obūlius pradėjo SGI64-65. | prk.: Skobk žemėn (vesk) kurią paną tėvynaitę Šts. ║ kirsti: Skobė galvelę kaip kopūstelį (d.) Plng. 3. užkišus lazdelę, sviesti čižiko rutuliuką: Skobéi, dabar mušk tu dvilinkę DūnŽ. ◊ neskõbs vélnias (giltinė̃) nieko neatsitiks: Neskõbs neskõbs tavęs vélnias šį kartą, nebijok! Skd. Dėl to nèskobė ano giltinė̃ – išsirietė! Skd. \ skobti; įskobti; išskobti; nuskobti; paskobti; praskobti; susiskobti
2 skóbti, -sta, -o (plg. la. skābt) intr. Jn, K.Būg, Rtr, Š, DŽ, NdŽ; Kos151, BzBkIII60, LVIII879 rūgti, gižti, skirbti: Misa tavo, pienas skobsta, t. y. rūgsta J. Alus skóbsta (negardžiai rūgsta) J.Jabl. Alus skóbsta, jei darant kubilai neišdeginami Sml.