šulnys reikšmė

Kas yra šulnys? šulnỹs sm. (3), šulnis, -ies sf. 1. SD176,356, N, K.Būg, RtŽ, Š, FrnW, DŽ, NdŽ, KŽ, LKAII91(PnmA, Rmš, Vlkv), LKT361(Sem), Jz, Žsl, Jsv, Mšk, Aps, Pb, Ker, Eiš žr. šulinys 1: Ratelis ant šulnio SD98. Apačioj buvo tamsus ir gilus šulnys J.Balč. Tas šulnỹs gilus buvo Trak. Kur šaltapusniai, tai te yra vandenio, reikia kast šùlnį Bsg. Kas šùlnio [v]anduo, tai ne upės Klt. Delto pati kuopi šùlnį, nieko neprašai Lel. Gerai, kai ir šulnỹs arti, – ne – klampok per purvyną! Dkš. [V]andenį nešam iš šùlnio Dgp. An trijų kokių [sodybų] vienas šulnỹs būlavo Kpč. Visas šulnỹs būdavo medžiu išbrukavotas Ppl. Mūs šùlnio nepripilsi i neišsemsi. Ai gilumelis – septyni sieksniai šùlnio! Dglš. Sėjom kanapes aplink šùlnį GrvT101. Senas šulnỹs, akmeninis, ne cimanto Sdb. Baigia i duobės išsekt, i šulniaĩ – nėr lietaus Brž. Šulniaĩ sausi – nor bulbas pilk: vis ta miliracija vandenį nutraukė Pv. Kap ravuosa nėr [vandens], tai ir šulniúosa mažiau Rod. Šulnỹ par mus tai šaltas [v]anduo LKT356(Nmč). [V]andenio šulnỹ stengu Ktk. Nė vienan šulniñ nebuvo tokio šalto vandenio Rod. Arklį veda šulnióp Lz. Jau norėjau šulniñ virstis, vaikus mėtyt ir pati virstis LKKII206(Zt). Prie šùlniu [kaime] buvo visos naujienos Bb. Trys šulniaĩ: vienas gyvojo, antras drūtojo, trečias greitojo vandenio LB263. Valgydamas neik prie šùlnio – varlių bus (priet.) Rm. Nežiūrėk šulniñ – ubagas įtrauks (gąsdinamas vaikas) Šmn. Ką tu man padarysi – šùlnį užrakysi (uždrausi naudotis šuliniu)?! Pv. Čia takelis, čia šulnelis, čia čystas čystas vandenėlis (sakoma žaidinant vaiką) LTR(Grv). Iškasiau šulnẽlį an tėvulio dvaro, atjos bernužėlis žirgelio girdytie DrskD105. Ir rado gražų šulniùką ir su rentiniuku LB267. Gyvulius girdydavom vis iš mažojo šulnẽlio Krs. Čia kalnelis, čia lobelis, čia gilus gilus šulnẽlis (flk.) LzŽ. Kurio ižg jūsų asilas arba jaučias inpuls šulniñ ir ne tuojau ištrauks jį dieną sabatos? DP338. Teipag tada ir anai pahonkai bylojo prieg sėmimu vandenio pas šulnį MP124. Par šiąnakt turi iškast ant kalno labai gilų šulnį, privežt akminų ir tais akminais išmūryt šalis šulnies MitI367. Užtemo saulė ir oras nuog roko ano šulnies Ch1Apr9,2. | Vaikam malkos prinešta pilna pirkia, šùlnius budavoja (taip žaidžia dėliodami pagalius kaip rentinį) Pv. ^ Ing šùlnį nespjauk, bo po smerčio reiks visą šùlnį išgert Žml. Šulnỹs dega (sakoma gryčioj pritrūkus vandens) LTR(Srv). Bus kaip šulnỹ vandenio Ėr. Vargstu kap šuoj šulniñ Kpč. Kap šulniñ pinigai, jei geria Drsk. Vanduo gardus tik iš savo šulnio LTR(Zp). Kai du gaspadoriai, šùlnio niekas nebeiškuopia Mžš. Šulnỹ sūris (mėnuo) Pbs, Ad, Km. Šulnỹs be dugno (žiedas) BsM, Dbk, Jnš. Pilnas šulnẽlis mėsos (žiedas ant piršto) Dv. ║ Mūsų šulnỹs skanus Mžš. Dieną reikdavo atidirbt už šùlnį Grz. ║ Kepė didžiausius kalnus mėsos, darė šulnius alaus LTR(Rk). Šulniaĩ dabar arielkos būtų, ir tai išmautų Grv. 2. duobė, įdubimas, nelygumas: Vanduoj prasiveržęs šùlnius (duobes su vandeniu) padarė Drsk. Šulnėliùs iškasa [pelkėse ieškodami vandens atsigerti] Mrc. Net šulniaĩ padaryti, kap ineina [šernai] su paršais Rud. Arklių garde šulniaĩ Pc. Dabar visus šùlnius [dirvoje] užlyginsiu Pc. 3. žr. šulinys 3: Jame (raiste) yra šulnẽlių Al. | prk.: Amatas yra aukso šulnys J.Balč. Tasai sakramentas yra šulnys ir versmė mūsų malonių dvasiškų DP134. Sušaukia visus savęsp kaip šulnióp viso gero DP434. ◊ kaĩp į šùlnį (šulniñ) pùlti (įpùlti) atsidurti varge: Kai už bernelio eisi, kaip šulnin pulsi LTR(Ukm). Kap už vyro nueisi, kap šulnelin tu inpulsi KrvD200. kaĩp šùnį į̃ šùlnį greitai (veja, varo): Leidžia kàp šùnį šulniñ Prn. kaĩp šuvà šulnỹ Ds blogai, prastai, nevykusiai: Ot pasiuliojau – kaip šuva šulny LTR(Užp). Kaip gyvenat? – Kaĩp šuvà šulnỹ: nei išlakt, nei išlipt Č.

Ką reiškia žodis šulnė? Visi terminai iš raidės Š.

Draugai