kunkuliuoti reikšmė
Kas yra kunkuliuoti? kunkuliúoti, -iúoja, -iãvo intr., kuñkuliuoti, -iuoja, -iavo 1. SD412, K.Būg, Als, Slnt, Gs, Ds, Rm, Ut, Trg virti kunkulu (nuo karščio): Vanduo kunkuliúoja, t. y. kunkulas vandens virsta J. Milžiniškame katile kunkuliuoja dažai sp. Antis ne antis, višta ne višta: capt, kvarkt, galvikę pasukai, ir bekunkuliuojanti vartaliodamos po puodą LzP. Tol kaitink, kol pradės kunkuliúoti Up. Puode kunkuliãvo mėsa Snt. Puodas verda kuñkuliuoja Škn. Kunkuliuo[ja] kaip verdantis vanduo Krkl. Nekišk malkų, jau kunkuliúoja Ktk. 2. kilti kurkulams, burbuliuoti (ne nuo karščio): Šaltiniai žiemą vasarą kunkuliúo[ja] Brs. O kad lyja, net vanduo kunkuliúoja! Kp. 3. gurguliuoti (apie pilvą): Po pilvą kuñkuliuoja Škn. 4. prk. judėti, bruzdėti; gyvai kuo reikštis: Nuo pat metų pradžios fabrikuose, statybose, lentpjūvėse kunkuliavo A.Vien. Didžiulėje salėje kunkuliavo žmonės rš. | Visur visur kunkuliavo įtemptas ir prasmingas darbas J.Avyž. Nuolat verda, kunkuliuoja meno gyvenimas B.Sruog. Savo žvalumu, džiugumu, kunkuliuojančia energija jis užkrėsdavo visus rš. 5. prk. stipriai virti, liepsnoti (apie jausmus); būti apimtam stipraus jausmo: Man kūnas tebuvo apkaltas, o siela lakiojo liuosai, todėl, nors kalėjimas šaltas, bet man kunkuliuoja jausmai J.Jan. Viskas kunkuliavo Petriuko krūtinėje ir neišdainuotomis gaidomis veržėsi iš širdies rš. Valentinas atsisėdo, tačiau jo širdy kunkuliavo pyktis ir kūrėjo išdidumas J.Marc. Meilė – jausmas sopulingas kunkuliuojančių širdžių B.Sruog. | Nuo galvos iki kojų kunkuliavo neapsakomu įniršiu J.Avyž. 6. bėgioti: Ir kunkuliúos kaip varlė paskuo Vvr. \ kunkuliuoti; atkunkuliuoti; iškunkuliuoti; nukunkuliuoti; pakunkuliuoti; prikunkuliuoti; sukunkuliuoti; užkunkuliuoti