klijus reikšmė

Kas yra klijus? klìjus sm. (2), klỹjus (2) J(Ds) žr. klijai: 1. Pasdaryk miltinio klìjaus langam užklijuot Ut. Musios prilimpa kojomis prie klỹjaus NdŽ. | Žuvų klijus LL56. 2. Senas jau kunigas, pamokslą kai sako, tai jau be klìjaus (be nuoseklumo, be sąryšio) Vj. Nėr par jį visai klìjaus Skdt. ◊ iš klìjaus išeĩti pasidaryti nenormaliam, pakvaišti: Žmogus išė̃jo iš klìjaus Skp.