privirti reikšmė
Kas yra privirti? 1 privìrti, privérda (prìvira Lz), prìvirė K, I, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, LzŽ; MŽ, D.Pošk, S.Dauk, Sut, N 1. tr. daug išvirti: Tu prìvirei daug virtinių, košės J. Žirnių privérda, paskui sumaigo šitus žirnius su kočėlu – padarom tokius guzus Kvr. Tų kiaušinių privìrdavo, margydavo [prieš Velykas] Kri. Kisielių privérda, alaus pridaro – putoja uzbonai Antš. Kap sumala malūnan rugius, tadui privérdam vandenio, užmaišom buizą tokią, o anryt kepam Kč. Visa dirbom, ką pasakė: ir prikepam viso, ir prìviram viso LKK II209(Zt). I alaus duoda, i kopūstų privérda Kr. Mamytė privérda su puodu [žirnių] ten kokių Šln. Buzos jau prìvirė, tik semk Btrm. Prìvirė [maisto] kaip ir dešiumčiai žmonių Ppl. Tad anie, matai, privérda nu ryto tų patrovų daugiau Akm. Kopūstų privérda, mėsos – ir vestuvės Blnk. Parėjęs namon liepė savo pačiai pyragų privirti BsPII64. | Keturiais viedrais dieškelę ąžuolinę bruknių privérdu, obuolių pridedu Klt. Gryčiutėj nieko nėra, tuščia gryčiutė, tiktai trys lovos, puodas košės privirtas DvP375. Bulvių buvo sklepe priskustà, privirtà katilas meisos su bulvėms Gršl. Užmušiau uodą, prìviriau puodą, prašom svetelių pasisylyt DrskD244. Meisos privìrsi bliūdalį i padėsi an stalo Ms. ^ Jau prìvirei Adomo vaikam (labai daug) Ar. Kad privirė, dar ir Grigo vaikam liks! Db. Kad prìviriau kruopų, užteks ir mum, ir Grigo vaikam Ktk. Privirė – užteks i pajūrio vokyčiams LTR(Kv). | refl. tr.: Būdavo, didžiojoj nedėlioj prisivérdam pupų sausai ir valgom su raugiene Švnč. Jau prisivérdi an pusryčių mėsos Gž. Ir kiaulėm pràsmali, ir sau, iš tų minkštų miltų prisivérdi buzos Kpč. Prisivìrus ji buvo i mėsos, i dešrelių – laukė ateinant Jrb. | Per vasarą uogienės prisivérdu, per žiemą anūkui išdalinu Dt. Prisivérda prisivérda uogų, paskiau pūdo, rūgsta Rk. ║ išvirti, pagaminti: Aš privirsiu gardžios večerios jumi Zt. Privìrt [reikia] žirnių sa kunodomi ir kruopomi Zt. Prìvirė pieno – ir gulėk Dv. Kopūstų privir̃s Ker. ║ priekandai, užkąsti išvirti: Pliki kopūstai su privirtõms bulvėms Ggr. ║ LL101 verdant prigaminti: Tai privérda, būdavo, muilo, lentynas pridžiauna Jž. Liepė tarnam privirti smalos ir pripilti karštos į statinę LTR(Rk). Aš buvau muilo privìrus, kiaulę ka papjovė RdN. | refl. tr. Kpr. 2. intr. riebiai išvirti: Lašiniokų su kūda indedu, privérda viralas Klt. Riebulio inmeti viralan, privérda, ir jau sočiau Sld. Privirs zupos gerai nuo anties Dglš. | Kai mėsa su kaulais, puodas geriau privérda Trgn. Kumpio puodan deda, kad privir̃t puodas Klt. Viralas privirė – gardi vištiena Ker. Neprìvirė barščiai, maža mėsos teįdėjai Srv. 3. LL103, Alk žr. 1 užvirti 1: Prìvirė, ir nukelk! Kt. Kam nudengei bulbynę, tepriver̃die pienas Užv. 4. žr. užvirinti: Supilam pieną puodan, privérdam ir tada valgom Rdš. Vandenio privérdi, užupili [salyklą] Kvr. Kad ponas privirtai puodą vandenio ir įpiltai tan kubilan, tai velnias iššokt[ų] iš ten LTR(Kb). 5. tr. kaitinant pridaryti nuoviro: Tai, būdavo, vis privérdam [žievių], siūlus kišam (dažome) Plvn. | refl. tr.: Atsineša kokį puodelį dažų prisivìrus, ir dažom abidvi [margučius] Kpč. Prisvérdi žolynų, liepos žiedų, čėbrų Pls. Reikia prisvìrt Jono žolynų Rod. 6. tr. (ilgai) vartoti verdant: Iš molio nuklijuoja [puodą], iš molio nulipdo, išdeginta, kiekgi privìrsi – išsiskiria Žl. 7. intr. verdant prisvilti: Šiandien bulvės tiek privirė, kad jau iš kažkur atsiduoda Mrj. ║ stipriai prilipti: Blusų šūdai prìvirė, jau nebišplausi Šts. Tokia kaitra šutino, ka marškiniai ant nugaros prìvirė Jnš. | refl.: Apačioj [siuvamosios] prisivìrę siūlų On. 8. intr. prk. supūti: Tie obuoliai toki privìrę KzR. 9. tr. verdant pritraukti: Puodas visokių kalkių prìvirė Mrj. 10. tr. MP147, LL101 prk. daug ko pridaryti, prikrėsti: Merga tik bėdų gali privìrt Jd. Kur tik jis nueina, visur ką nors privirs rš. | refl. tr.: Toks atsargus, drausmingas, pareigingas, o tų bėdų vis prisiverdi, a? K.Saj. 11. intr. prk. susirinkti (apie daugybę žmonių): Kur kokis darbas atsigirsta, tai svieto i privérda kai musių Str. ◊ alaũs privìrti pridaryti nemalonumų: Na ką, vyručiai? Privirėte, kaip girdžiu, alaus V.Krėv. beržìnės kõšės privìrti primušti, duoti pylos: Palauk, privìrsiu beržìnės košẽlės Rš. kõšės privìrti BŽ198 pridaryti nemalonumų: Stalius iš gėdos ar iš išgąsčio, nusiminęs, kad tiek privirė košės, netrukus pasimirė P.Cvir. Su tokiomis pažiūromis tu gali tokios košės privirti, kad sunku bus iškabinti rš. kõšės (pùtros) prisivìrti prisidaryti bėdų, nemalonumų: Prisìvirė kõšės, daba bijo ana ir nosį į miestą iškišti Vvr. Prìsvirei košės, tai i kabink atslošęs Tr. Prìsviriau kõšės kaip durnius giros Km. Prisìvirė putros, daba nebišsreba Krš. šiùpinio privìrti pridaryti nemalonumų: Taip ir reikia, – ragana, buvo ji šiupinio privirus, – tarė Usnienė LzP. \ virti; antvirti; apvirti; atvirti; davirti; įvirti; išvirti; nuvirti; pavirti; pervirti; pravirti; privirti; razvirti; suvirti; užvirti