išgaruoti reikšmė
Kas yra išgaruoti? išgarúoti intr. 1. išeiti garui, kvapui: Kvapas išgarãvęs K. Neužkišiau buteliuko, ir išgarãvo Jnšk. | refl.: Atkišk bačką, alus išsigaruos Ds. Gira neišsigarúoja (nenustalbsta) Vlkv. 2. prk. dingti, išnykti: Petrui iš nustebimo visos mintys iš galvos išgaravo sp. Jam išgaravo noras juokinti žmones rš. Kur išgaravai? Sakyk, kur nunešė tave dievai?! T.Tilv. Išgaravo kaip kamparas (nebėra) Ds. Išgaravus vynui, išgarãvo ir rūstumas V.Kudir. Gautieji turtai kaži kur išgaravo Žem. Kas išgarãvo, tas nebe tavo BŽ59. Kokią galvą ans tetura – ką pasakei, tujau anam išgarúo[ja] Vvr. Girto pažadai be saulės išgaruo[ja] TŽV627. Tuoj mūsų vyram visas girtumas išgarãvo Jnšk. Gėriau už savo, kol paskutinis skatikas išgaravo Mlt. Ta meilė jam per pakaušį išgaravo LTR. 3. prk. išbėgti: Visi vaikai laukan išgarãvo Vv. Matai, kaip greit išgarãvo iš kambario užpykęs Kvr. Išgarúok iš mano akių! Dbk. 4. galą gauti, išdvėsti: Arklys išgarãvo OG369. Jono karvė išgarãvo Plš. ^ Kad tu išgarúotum! OG311. | refl.: Iš daugumo vis vienas kitas viščiokas išsigarúoja Trgn. \ garuoti; apgaruoti; atgaruoti; įgaruoti; išgaruoti; nugaruoti; pagaruoti; pragaruoti; prigaruoti; sugaruoti