ketera reikšmė

Kas yra ketera? keterà sf. (3b) 1. K, J.Jabl gyvulio nugarkaulis ties sprandu, gūbrys, gogas: Balnas arklį suspaud ant keteros N. Ant keterõs plaukai – šeriai J. Arklys nusigrandė sau keterą Up. Sartajai kẽterą nutrynė Skr. Kiaulės ketera Lzd. Paršo keterà stora Krž. Pasistatė kaip kiaulės šeriai ant keterõs Stak. Duok lašinukų nu keteros Krkl. Drožiau vilkui į keterą rš. Besipešdamu ir įsikabinusiu į keteras, abu nukrito nuo stogo V.Kudir. 2. paukščių krūtinės kaulo iškilimas: Paukštis paguldomas aukštielninkas ant stalo, praskiriamos plunksnos ir aštriu peiliu arba lancetu perpjaunama oda nuo krūtinės keteros iki užpakalinės angos rš. 3. K arklio krūtinė, piršys. 4. gūbrio šeriai, plaukai; MŽ292 karčiai: Kai šuo lenda, tai katė tik kẽterą pastato ir prunkščia Gs. Šunes jo užpakaly keteras pašiaušė rš. Kuilys priš piemenį keterą pastatė Krkl. | Pirštus susibadžiau į ešerio keterą Krkl. ^ Prieš viens kitą keteras stato kaip katinai Gs. Kantrus glostomas keterą stato LMD. 5. nutįsęs pakilimas dirvoje; vagos viršus: Neleistinos apylankos, gilios išverstos vagos ir aukštos sąvartinės keteros rš. Noragėlis varo dirvoje plačią vagą su keterėle per vidurį rš. Plūgų nublizgintos saulės atakaitoje žvilgėjo vagų keteros rš. Šiaušė savo juodas keteras suartos dirvos sp. Štai prišliaužė prie ežios keteros rš. Arimo keteroms džiūstant ir ruduojant, gera yra suvalkioti arimą valkėmis rš. 6. BŽ106 viršus, viršūnė: Jie atšliaužė į kalvos keterą rš. Iš pietų – kreidinė kalno ketera rš. Iš už kalnų keteros pūtė vėsus vėjas Mš. Kalnai, atstatę savo keteras, debesis rėmė Mš. Nušvitusiam danguje aiškiai ryškėjo trys keteros rš. Sparnuoti pusnynai nusukę paaudriui plienines keteras rš. Aušra juokėsi kalnų keterose rš. Mėnuo slapstėsi nubalęs už debesų keteros sp. Lygusai žaltys pasižymi tuo, kad kūno paviršiaus sriegus turi be išilginių keterėlių rš. 7. stogo viršūnė, šelmuo, kraikas: Aukšta stogo ketera Skd. ◊ į kẽterą įgýti priešintis: Įgìjo į kẽterą sūnus, jau nesuvaldysi J. kẽterą statýti 1. priešintis: Žiūrėk, ir jis dar keterą stato! Skr. 2. didžiuotis: Jei tik ji pradės kẽterą statýti, tai aš į ją nė nežiūrėsiu Skr. kẽterą pastãtęs pasipūtęs, piktas: Ko vaikščioji, keterą pastatęs? Stak. Žiūri – viens ant kito keteras pastatę V.Kudir. keterà vagių̃ K, J; MŽ, MŽ131 didelis vagis; vyriausias vagis.

ketera sinonimai

ketera junginiai

• bangos ketera