pašaipa reikšmė
Kas yra pašaipa? 1 pašaipà sf. (3b) Lš pajuokimas, pajuoka: Ateidama į bažnyčią, Advė Perkamytė aiškiai pastebėjo pašaipos pilnus veidus I.Simon. Trumpys nutylėjo pašaipą, bet iš padilbų pasižiūrėjo į išdykaujantį brigadininką rš. Kam aš turiu būti ant pašaipõs?! Skr. Visi jį an pašaipõs laiko (pašiepia) Prn.
2 pašáipa scom. (1) 1. Mrj, Lkm, Rm, Kair, Zr, Ktk, Skr, Sv kas mėgsta kitus pajuokti, iš kitų pasišaipyti: Pažiūrėt rimtas, o pirmas pašáipa Šš. Jakšto pašáipa, sako, vakar gavęs per dantis – gal mažiau šaipysis! Ds. Nekviesk kampanijon to pašáipos Slk. Tokia iš jos pašáipa: vis ką nors pašiepia Kp. 2. kas kitų pajuokiamas, pašiepiamas: Kurgi nesijuoks iš jo žmonės?! Toks svieto pašáipa Dgl. 3. Pg kas nuolat juokiasi, krizena: To[ji] pašáipa tai pirmoja pradeda juoktis Slm. Kikena kai pašáipa Ds.