kiloti reikšmė
Kas yra kiloti? kilóti, -ója, -ójo žr. kilnoti. 1. nuolat, dažnai kelti ką: Trisdešimt dvejus metus kilojau kalvio kūjį sp. Vyrai akmenis kilojo, rąstus nešiojo V.Krėv. Jaunam sunkiai kiloti nesveika Sdk. Vienas maišus grūdų kilóju Švnč. Būčia bekilojęs klevinę žagrelę,... ne sunkią strielbelę LB98. Lengvas darbas: nereikia nei kilót, nei tąsyt Lzd. Nepajėgiu kilóti – jau didelis Dkš. Vaikas atbudo, jau galvą kilója Ėr. Klausytojų plaukai skrybėles kilojo Vaižg. Kilojamasis mechanizmas rš. | prk.: Akis mano kiloju KN21. ^ Mes jau arielkos nekilojame, t. y. negeriame J. | refl.: Vanduo iš lengvo kilojosi (jūroje) J.Balč. Arklys buvo uždusęs, matėsi, kaip jo milžiniškos šnervės kilojosi rš. Ėmė bačkoj pūkšt alus, o rūsy gira kilotis Sab. Mano krūtinė alsuojant smarkiai kilojosi rš. 2. turėti ką rankoje, čiupinėti, vartyti: Aš da skripkos nesu kilojęs rš. Dabar nekilója nei vienas šautuvo Ėr. | Kiek aš nesakiau, kad ugnies nekilotų (nesišvaistytų su ugnimi) aplink trobas Srv. 3. atlaikyti ką ant savęs, nešti: Kad tau žemyna nekilótų, tokios asabėlės! Arm. Nesang kiekvienas savo naštą kilos BtPvG6,5. | prk.: Užmetė ant anų jungą, kurį pirmai kilojo I. Daugį kilojau klapatų MKr15. 4. daug kartų kelti, verti (vartus): Viena ranka vartelius kilojau, kita ranka ašareles šluosčiau Dkšt. ^ Be rankų, be kojų vartus kiloja (vėjas) Pnd. 5. kelti, statyti ant kojų: Nuo šito šaro tu pavasarį šitą karvę kilósi (ji pati neatsikels) Vrn. Neturėjom karvės, kurią reikėtų kilót Ūd. | prk.: Tave ilgiaus kilojo DP9. 6. refl. keltis iš mirusiųjų: Žmonės ... pradėjo kilotis DP181. 7. kilnoti ką iš vienos vietos į kitą: Poni kilõs, kol iškilõs visus žmonis J. | refl.: Valdžios buveinė kilojosi iš vienos vietos į kitą rš. nesikilótinai adv.: Kurie nesikilotinai, sėdimai gyvena, tų ir trobos nė kiek ne prastesnės Vr. 8. nuolat kelti, gabenti ką valtimi per vandenį: Anas, jau treti metai, kai kilója žmones par Šventąją J. 9. po žiemos pirmą kartą arti; kasti, judinti (žemę): Sukvietė visus savo kaimynus, ir turtingus, ir tuos, kur arklu žemę kilojo V.Krėv. Antšalas jau išėjo, eisim pūdymą kilóti Brt. Dar mūs nekiloti daržai Lp. | Sode žemė kilota, mano brolis kavotas NS80. 10. refl. kelti pramogėlę, vaišes: Jie kilojosi ir mūsų neprašė Šd. ◊ rankàs kilóti mušti: Liežuviu lok, tik rankų nekilok! LTR. \ kiloti; atkiloti; įkiloti; iškiloti; nukiloti; pakiloti; perkiloti; prisikiloti; sukiloti; užkiloti