suvartyti reikšmė

Kas yra suvartyti? suvartýti Rtr, KŽ iter. suversti: 1. Medžiai suvartýti kryžkryžiais NdŽ. Vėjas visus rugius suvar̃tė Ds. Tik kūnų šimtai, suvartyti keistai, ilgai, dar ilgai ten ilsėjos Mair. | refl.: Susivar̃tę rugiai NdŽ. Miške medžiai susivar̃tę į visas puses Dkš. 2. Pl Kaip ejo traktorius, suvar̃tė tą tvartą PnmR. Neką tie arkliai suėdė, ale sudirbo, suvar̃tė visą statą [rugių] Ėr. 3. žr. apvartyti 1: Suvarčiaũ šieną – gerai džiovina Kvr. ║ refl. NdŽ pasivartyti: Susvartýk, antele, tykiai plūkaudama (d.) Ndz, Drsk. ║ tr., intr. pakraipyti, pasukioti, pajudinti į visas puses: Baisias akis suvarto rš. Sėdi, bijo ir akimi suvartýt Mrc. | refl.: Kai aš susvarčiaũ, balija virto, o aš sa galva upėn Zt. 4. tr. sujaukti, surausti: Žemė suvartýta Dglš. Suvartytas kelias Zr. Nubudus karaliūčia pamatė, kad an rankos aukso žiedas, paskui ažmatė, kad knygos suvartyta BsPII266. | refl.: Susivartęs patalas atšalo lyg gruodo sustingdytas rš. 5. tr. sučiupinėti, sugraibyti: Jau dreba rankos, nesuvartaũ Dbč. 6. refl. susiimti, susikibti: Du girti susivar̃tė Nj. 7. tr. sukeisti, sukaitalioti: Suvartaĩ (sukeiti nyčių suvėrimą), veri in vieną pusę ketrias poras ir in kitą Kpč. | refl.: Aš susvar̃tant audžiau, an nytukių audžiau Kpč. 8. tr. sutvarkyti: Tu jos būtum nesuvar̃čius, šitos karvės, tau kad bloga kokia karvytė Klt. | refl.: Ana gerai susvar̃to su pinigais Dglš. | Lengvas rūbas [striukė] – su juo kur nori susvartaĩ Klt. 9. refl. iš naujo pasirodyti, grįžti: Lietus lijo susivartýdamas Brš. \ vartyti; apvartyti; atvartyti; davartyti; įvartyti; išvartyti; nuvartyti; pavartyti; parvartyti; pervartyti; pravartyti; privartyti; razvartyti; suvartyti; užvartyti