karaliūčia reikšmė

Kas yra karaliūčia? karaliū́čia sf. (1) J, Ob, Rš karalaitė: Susidūmojo karaliūčia prie darželio vartų B.Sruog. Buvo karalius ir turėjo labai gražią karaliū́čią (ps.) Tvr. Pasgailėki karaliū́čios Švnč. Labai nerodėjo karaliūčiai eit už tokio baisaus vyro (ps.) Kp.