siundyti reikšmė
Kas yra siundyti? siùndyti, -o (siùndžia Slm, Adm, Ob), -ė tr. I, Š, Kv, Kpr; S.Dauk, Sut, M 1. raginti, kad gyvulys (ppr. šuo) pultų: Siùndo šunis, kad išvytų kiaules iš bulvių Dkš. Petriuk, kam siùndai šunį ant žmogaus?! Žg. Margių nereik nė siundyti, jis pats supranta Prn. | prk.: Ko čia tą Antoną siùndot an tos muno pačios? Jdr. Sukai, sukai mano kvailą galvą, siundei šen, siundei ten kaip tą ciuckį A.Gric. ^ Neturi šuns, tai nors katę siundo PPr394. Jeigu šunies neturi, siùndyk ožką, jei ožkos neturi, lok pats LKT86(Kl). 2. DŽ pjudyti: Siundžiu, pjudžiu SD362. Siundyti, šunimis apleisti, pjudyti B696. Išvedė į aptvertą daržą, siundė jus su meškomis, su šernais M.Valanč. Siùndyk šunimi gyvuolį iš pievos, iš javų J. Siùndyk tokį velnį lauko iš gyvenimo šunimis Pp. O tas (žynys) su šunim juos ėmęs siundyt uci uci uci LMD(Sln). Laigul pjūdo, laigul siundo, aš ir kitą gausiu KlpD120. Gaspadinė pamačius pradėjo rėkti ir siùndyti su šuniu BM256(Grz). ^ Kai neturi šunies, siundo su ožka LTR(Pp). Kad nėra šunies, su kate siundo LTR(Erž). 3. DŽ menk. kiršinti, kurstyti ką pikta daryti: Jis pats nieko nedarytų, ale tos bobos jį vis siùndo Št. Petras siùndo mane byliotis, pats būsiąs liudininku Krk. Jis tik kitą siùndo bartis, o pats tyli kai ausin inmyžtas Trgn. Bet ragana, karaliaus močeka, viseip siundė karalių prieš pačią ir melavo BsPII239. Buržuaziniai nacionalistai siundė darbo žmones vieną prieš kitą (sov.) sp. | refl.: Kožnas tik už savi, piningus kriovė, o jūs peškitės, siùndykitės Žlp. 4. skatinti: Pati motina siùndo veidelius dažyti Klm. Mes jo nei siùndėm, nei spyrėm [mokytis] Lp. Dėl gėdos didesnius [nusidėjimus] ažuslėpt siundžia SPII51. \ siundyti; antsiundyti; apsiundyti; įsiundyti; išsiundyti; nusiundyti; pasiundyti; prisiundyti; susiundyti; užsiundyti