murkti reikšmė
Kas yra murkti? 1 mur̃kti, -ia, -ė 1. intr. tyliai niurkti, parpti (apie katę): Katė, atsigulus ant pečiaus, kad mur̃kia Vb. Katė mur̃kia, kai glostai Gl. Katiniukas mokėjo murkti, gražiai į viršų riesti kuprą ir net žiežirbas leido J.Balč. ║ Gs apie aviną: Ko čia murki kaip avinas, bėgdamas paskui avį! Gdl. 2. intr. urgzti (apie šunį): Dabok, mur̃kia šuva – bene svetimas Rod. 3. intr. Dkš neaiškiai kalbėti, murmėti, niurnėti: Jo kalbos nesuprasi – mur̃kia mur̃kia po nosim Km. ║ niūniuoti, mykti: Ta merga vis mur̃kia, t. y. dainuo[ja] iš tylo J. Tik mur̃kia (giedodamas) – visai be balso Gs. Ko čia murkì, negi katinas esi Č. 4. tr., intr. greitai valgyti, gerti, maukti: Mur̃kia kaip žalis pieną Pln. Arielką mur̃kia kai vandenį ir nepasgeria Rod. Mur̃kia stačiai iš puodynės kap katinas Ml. Mur̃kia kaip kelias dienas nerijęs Svn. 5. refl. myluotis, glamonėtis, glaustytis: Katė mur̃kiasi su savo kačiukais Grš. Katės mur̃kiasi su katinais Plv. | Petras su Naste mur̃kias Klt. \ murkti; atsimurkti; išmurkti; pamurkti; primurkti; sumurkti; užmurkti
2 mur̃kti, -ia, -ė intr. be paliovos lyti, merkti: Šiemet vasara buvo labai lietinga – mur̃kė ir mur̃kė Ad. Mur̃kia ir mur̃kia par visą dienelę, kad net smėlys an kelio kaip kisielius pasdarė Vj. Jau trečia diena lietus mur̃kia Tvr.
3 mur̃kti, -sta, -o intr. J šlapti nuo prakaito.