kuklus reikšmė
Kas yra kuklus? kuklùs, -ì adj. (4) 1. neišdidus, neišpuikęs; drovus, padorus: Būk kuklus su senesniu, mandagus su jaunesniu – ir priešai tave pagirs KrvP(Mrj). | Labai kuklus taurusis karžygis, kaip mergužėlė švento Jono naktį B.Sruog. kukliaĩ adv.: Kukliaĩ nuleisti akis NdŽ. Tūmaitienė kukliai priėjo prie stalo ir, tyliai pasimeldusi, atsisėdo I.Simon. 2. paprastas, be prabangos: Kukliais žibuoklėlių žiedais ji kasas nusagstys S.Nėr. Aš gimiau kuklioj troboj, nuo šios vietos artimoj B.Sruog. Jis rūpinasi kiekviena šio kuklučio pastato detale rš. kukliaĩ adv. DŽ: Gyveno jie labai kukliai, vis viename kambary A.Vien. Kukliai raudonuoja gėlelė rš. ^ Gyvenk kukliai, kalbėk atsargiai KrvP(Žg). 3. prk. nedidelis, menkas, negausus: Žmogau, kuklus tavasis triūsas, bet į aruodą didį jį neši rš. Iš kuklių Saulės spektro stebėjimų išaugo spektroskopija P.Slavėn. Atlyginimas kuklutis rš.