blaka reikšmė

Kas yra blaka? 1 blakà sf. (4) K, Prk, Up, Yl klaida, padaryta audeklą audžiant, peršova, blakė: Bus blakà audime, kad dvi giji eina išilgai drauge J. Jauna audėja ausdama tik vienas blakàs daro Užv. Nesutikimas tų audeklų – blãkos vienos Plt. Geros audėjos austame audime blakų̃ nerasi NmŽ. Tu nepratusi verti, saugok, kad nepadarytum blãką Pln. Ir pridaryk tu man tiek blakų̃, lyg pirmąsyk būtum vėrusi Trg. ║ klaida, padaryta ką pinant: Ans dar krepšio nemoka pinti, vienas blakàs daro Pln.
2 blakà adv. greta: Jis eina blakà su kuo nors Šl. Aštuoniais arkliais blakà (po 4 sukinkę greta) važiavom Dr. | Nesuverk blakà nyčių – reiks par naują verti Škn.