marguoti reikšmė

Kas yra marguoti? 1 mar̃guoti, -uoja, -avo intr. K, K.Būg, márguoti Slnt, margúoti, -úoja, ­ãvo 1. K būti, rodytis margam: Kur javai išgedę, dirva mar̃guo[ja] J. Margavo gėlės dirvoje rš. Sužydo pieniai, net visos pievos margúoja Rk. Aš ganau stebuklingų baltų ėriukų kaimenes kalnuose, kur žalia žolė marguoja narcizais S.Nėr. Tarp miškų margavo gražūs vasarnamiai J.Balč. I vėl leida (atlydys), laukai márguo[ja] (lopais juoda žemė) Krš. Kiek tų avių – galybė, tik mar̃guoja! Klvr. Ana, galvijai tik mar̃guoja po pievas Dkš. Minia marguoja, juda rš. Iš tolo tik mar̃guo[ja] žmonių galvos, negali gerai matyti Skr. Vos išaušus rytui, stadione vėl marguoja besirungiančių sportininkų uniformos sp. | refl.: Ar gražiai neša martelė pusrytėlius, oi, ar marguojas an galvos koptūrėlis? KrvD92. Kad ne maži paukšteliai lakuonėliai, nesimarguotų mūsų pievelės, nežaliuotų mūsų sodai ir girios V.Krėv. Tik margúojas [sūris su kmynais]! Lp. 2. būti aiškiai matomam, spalva išsiskirti iš bendro fono: Mieste margavo iškabinti kultūros namų skelbimai sp. Eidama gatve, pamačiau ant pilko fono kažką marguojant Pč. Marguo[ja] miltūse kankuliai (kūkaliai, raugės) Šts. Ta tavo skepeta tai iš tolo mar̃guoja Br. 3. darytis margam, margėti: Bulblaiškiai márguoti pradėjo be lytaus Lk. Avižos margúoja (pradeda balti, nokti) Ėr. 4. KI269, Brt raibti, margti (akims): Akys mar̃guo[ja] jo iš slabnumo, t. y. dvilinkai rodo J. \ marguoti; apmarguoti; atmarguoti; išmarguoti; numarguoti; pamarguoti; sumarguoti
2 margúoti, -úoja, -ãvo tr. NdŽ daryti margą, marginti. | refl. NdŽ.