paregėti reikšmė
Kas yra paregėti? paregė́ti, pàregi, -ė́jo 1. tr. J, Kč pamatyti, išvysti, pastebėti: Paklausysi dainų negirdėtų, nematytų daiktų paregėsi K.Bink. Ir pradės maži vaikai kalbėti lietuviškai ir ant sienų ir tvorų paregėsime parašus [gimtąja kalba] V.Kudir. Aš įlipau į aukštą medį ir ėmiau dairytis į visas puses, ar neparegėsiu iš kur kokios pagalbos J.Balč. Paregė́jau, ką Juoza ateina Kb. Kad pliką paregėsi, apdaryk jį I. Muno arklys baltas, aš, ir ratūse gulėdamas, paregė́siu savo BM349(Vkš). Ešerys, kaip pàrega lydeką, ans ešerį pastato Mžk. Tik paregė́jo, kad vandenio nėra, ir eina Mrc. Viską aš paregiu Lš. Jis bėgo taip greitai, jogei jo negalėjo paregėti S.Dauk. Matau dabar, kad teks išvažiuot, neparegėjus gražiausio Pt. Atpūsk, vėjeli, svirno dureles …, kad paregė́čiau mergelės lovą JD680. Aš kiek norė[ja]u velnią paregėt, neregė[ja]u Pst. Kap nuvažiavom, pažiūrėjom, akimi savo paregė́jom DrskD107. | Jy kap užgieda, tai paregė́tūt! LKT383(Mrk). Al paregė́tai, kap aiškiai girdis Kč. ^ Pakol neparegėsiu, patol neįtikėsiu Sim. Geras kaimynas nepavydės, o piktas neparegės KrvP(Lp). 2. intr. galėti akimis patirti, galėti matyti: Eik, kol kojos paneša, akys paregi KrvP(Mrk). 3. refl. pasidaryti matomam: Kaip ir Onos galva pasiregė́jo Ds. 4. intr. tik inf. pažiūrėti: Kad aš ir toks tesu paregėti (iš pažiūros, pažvelgus), bet suprantu, kas ką daro iš ponybės Šts. 5. tr. suprasti, suvokti, pajausti: Ką sumaniau – paregėsite. Iš anksto nėra ko kalbėti V.Krėv. Paregė́si, tave knapt ir nuneš šarka! Grv. Paregėsi, ką prisakymūsu savo liep brš. ^ Tada paregė́sme, kai dugną andėsme Nmč. Ant akių pažiūrėjęs, sveiką atspėsi, kvailą paregėsi KrvP(Al). 6. refl. impers. pasirodyti, atrodyti: Jam tie daiktai teip navatni pasiregė́jo APhII71(A.Baran). Man tep pasregė́jo Rš. Kas jam pasregė́jo, gal kad girtas Ob. 7. tr. patirti, išgyventi: Aš už tėvo pečių bėdų neturėjau, o kai vienas likau – ir vargelio paregėjau KrvP(Dg). Kas vargo neregi, jaunas būdamas, pàregi, senas būdamas Lp. 8. refl. Sut, P, JV175, Vaižg sueiti, pasimatyti: Norėtau su broliu pasregė́t Dv. Einu aš su anuo pasiregėti S.Dauk. Pasiregėjęs su jezavitais, vyskupystė[je] keliaujančiais, pagyrė jų darbumą M.Valanč. Ein matušė į svirnelį, neš margąjį kieliškelį, prašau svetį į svirną – ten mes pasiregėsme StnD14. 9. tr. patikrinti, pažiūrėjus išaiškinti: Reikia paregė́t, kataro [višta] su kiaušiniu Aps. 10. tr. N numatyti, iš anksto atspėti: Juos visus suvienijo, vesdama savo nuo amžių paregėtais keliais rš. Taip buvusi paregėta ir lemta Kel1881,101. Paregima nelaimė buvo, o vedė sau tokiu keliu gyvolį ir išlūžo koją Dr. Tur būti koks neparegėtas atsitikimas į tarpą pasimaišė A1884,324. \ regėti; apregėti; atregėti; daregėti; įregėti; išregėti; nuregėti; paregėti; perregėti; praregėti; priregėti; suregėti; užregėti