eldija reikšmė
Kas yra eldija? eldijà sf. (3b) K.Būg 1. valtis, laivė (ppr. iš vieno medžio išskaptuota): Eldijà iš vieno rąsto padaryta Ps. Nedidelė tavo eldijà – tik du žmonės gali irtis Slk. Eldijà žeria vandenį į šalis J. Eldijà apvirto, ir vaikai pabirė[jo] [v]andenin Ad. Eldija iždrožta SD99. Išpil' [v]andenį iš eldijõs Tvr. Išgriuvo iš eldijõs ir išsimaudė Ml. Pirm eldijõs, valties vanduo eina gurulais, t. y. vilnimis JI496. Anys, išvilkę eldiją ant krašto, vis palikę, nuėjo SE159. Važiavo el̃dija, ir vėjas apivertė Ign. Per Mūšą mum perleidė su el̃dija Lnkv. Brolis su el̃dija plaukia par Lėvą (Lėvenį), par upį J. Eldijõj daugiau kaip dviejuos nepavažiuosi Trgn. Ko stovi – lipk greičiau eldijõn Tvr. Ir išvydo dvi eldiji, stovinti prieg ežero SE158. Nebuvo nei laivo, nei eldijėlės rš. Krašte marių eldijelė, toj eldijoj žaunieriukas Tvr. 2. SD133 bet koks laivas (ppr. burinis): Didelė eldija taisės plaukti Amerikon Blv. Eldija didė SD223. Sustojusi eldija, nors ir milžiniška, tampa pastumdėle vilnių glėbyje VŽ1905,42. Eldijos esti tvirtai padarytos ir varomos burėmis rš. Per tą upę daugybė (šepių) akrotų, eldijų, laivių, valčių plaukė brš. Danai, susėdusys į savo eldijas, pagrįžo namon S.Dauk. Eldija su irklais (galera) SD57. Eldija susikūlė SPI256. | prk.: Tėvynė – štai stipriausia eldija, kuri išgelbės mus rš. 3. prk. didelis nedailus daiktas; didelis kiekis: Kur tokią el̃diją (didelį kambarį) užšildysi! Krž. Į tą krosnį visa eldijà medžių sutelpa Rs. Margoji, tu el̃dija, kur eini? (plūstant karvę) Vl. ^ Daržinė kaip eldija Jnš. Troba didelė kaip eldijà Kv. Kiaulė kaip eldijà Rk. Didelės buvo akys, kaip eldija snukis JD592. Boba kaip eldija Pn. Padarė nagines kaip el̃dijas Pšl.