stovinti reikšmė

Kas yra stovinti? stóvinti (-yti), -ina, -ino NdŽ, stõvinti DŽ, NdŽ, stovìnti, -ìna, -ìno caus. stovėti. 1. Mžk, Sd laikyti sustačius (gyvulius): Piemenys stõvina karves, o reik ėdinti Šts. Stóvina gyvolius, neleida nė iš vietos pasijudinti Užv. Anie nėkumet nestóvino gyvolių ganyklo[je] Žr. A ten kumeles stõvysi par naktį? KlvrŽ. Arklius iki pusiaunakties lauke stovina lynant, šąlant ir vėjams plėšant S.Dauk. Nestovink žirgelį pas karčemelę, nelydyk balnelį sidabrytą (d.) Bdr. 2. palikti stovėtis, klojėtis: Mūso kluoniukas, kur stóvino linus DūnŽ. Linus stovina lauke penkias savaites Yl. Nestõvintų linų stogas susigula ir išbūna po šešiasdešimt metų, o maldų stogas – metus Šts. 3. laikyti, kad susislėgtų, susigulėtų: Rietavo bažnyčios ilgai stõvino pamatus, ka sutvirtų pūdamentai Rt. ║ laikyti kurį laiką, kad pagerėtų, susistovėtų: Stõvintos (šutintos) bulvės su rūgusiu pienu Šts. 4. Šts, Ms laikyti padėjus, kad atsiskirtų, iškiltų į viršų ar nusėstų (pieno riebalai, nuosėdos): Pieną stóvinu – nepyliok DūnŽ. Kamaro[je] liuob stóvins pieną Užv. Pieno stovinamūsius [indus] dirbo be kokio pabriko, numie Sd. Šarmą stõvinti DŽ. 5. Ser daryti pastovų, stabilizuoti. \ stovinti; apstovinti; atstovinti; išstovinti; nustovinti; pastovinti; perstovinti; pristovinti; sustovinti