ėdinti reikšmė

Kas yra ėdinti? ėdìnti, -ìna, -ìno, ė́dinti, -ina, -ino 1. caus. ėsti 1: Prastas šuva, be reikalo tik ėdini Jnšk. Adyną arklius ė́dina, antrą pats ėda – ką besuars! Vvr. Balandis savo vaikus ė́dina J. Ar žirgelį ėdinaĩ, tymo balną vėdinai? JD779. Neėdintu kuinu vagojame rš. 2. caus. ėsti 4: Ėdinti su žiogu [karpą] M.Unt. 3. caus. ėsti 6: Ė́dinau su judu (jodu) KlvrŽ. Odos nėra kokiais aštriais šarmais ėdinamos rš. Vėgelės plaučiai tinka akių plėvėms (aptraukimui) ė́dinti Šts. 4. tr. varginti, kamuoti: Su žalnieriais ė́dino žmonis grapas (apgyvendindavo kareivius pas žmones) Plng. \ ėdinti; apėdinti; atėdinti; išėdinti; nuėdinti; paėdinti; praėdinti; suėdinti