posūkis reikšmė

Kas yra posūkis? pósūkis sm. (1) 1. pasisukimas, sukinys: Petras kaukštelėjo kulnais, padarė šaunų posūkį ir išėjo iš kambario rš. Šoferis, padaręs per daug staigų posūkį, nuriedėjo į griovį rš. 2. kelio pasisukimas, lankstas, vingis: Staigus plento posūkis į kairę – ir slėnis J.Dov. Ūkvedys išdardėjo dykomis iš kiemo, posūkyje tik neužkliudęs grįžtančio Deksnio rš. Geležinkelis ties ta vieta darė posūkį rš. Per posūkį kažkas iš traukinio iškrito LzP. Vežimai dingo posūkyje rš. Ties posūkiu susidūriau su senele rš. 3. prk. griežtas kokio reiškinio, proceso pasikeitimas, persilaužimas, lemiamas momentas: Spalio revoliucija pasaulinėje žmonijos istorijoje reiškia pagrindinį posūkį nuo senojo, kapitalistinio pasaulio į naująjį, socialistinį pasaulį (sov.) sp. Jam atrodė, kad tai bus kažkoks lemiamas posūkis jo gyvenime rš. Po to ryžtingo Nėries idėjinio posūkio į kairę buržuazija pradėjo ją pulti, šmeižti ir terorizuoti (sov.) rš. Politikos posūkis rš.

posūkis sinonimai

posūkis junginiai

• apsisukimas/posūkis atgal, posūkis atgal, staigus (kelio posūkis)