pragerti reikšmė
Kas yra pragerti? pragérti, pràgeria, pragė́rė 1. tr., intr. girtaujant išleisti, išeikvoti: Ką uždirbęs – pragerdavo P.Cvir. Kas geria, tas ir prageria Pvn. Pragėriau žirgelį ir kamanėles, pragėriau ir savo jaunas dieneles (d.) Šln. Pragėrei pinigus ar balon įmetei – vis tiek Švnč. Pragė́rei karvę, o aš jautelį JD1026. Pragėrei žirgą, nuo žirgo balnelį tu, jaunas berneli, didis girtuokleli KlpD13. Sakė tave, bernužėli, žirgelį pragėrus (d.) J.Jabl. Jis pragė́rė viską J. Kiek uždirbdavo, tiek ir pragérdavo Ėr. Algą pragérti KI33. Begerdamas pragėrė savo protą Tat. Vienas pragė́rė tymo balnelį, saulelei nesileidus JD849. Pijoks vis prageriąs Jzm. Vyras nebuvo nei prageriąs, nei prarūkąs, o dėlto netiko pačiai Šts. | Pasigirdo pragertas (nuo girtavimo užkimęs, nemalonus) vyriškio balsas rš. Pragėrė dvyliktą valandą (geriant praėjo dvylikta valanda) Ėr. | refl.: Kai duoda [degtinės], tai prasigeria amžinųjų Pl. Vyras girtuoklis buvo, prasigėrė Ėr. Ans prasigė́rė, skolas įgavo J. Jau tu, begerdamas arielką, visiem prasgė́rei Nč. Jis jau baigia prasigerti Vv. Neturės gyvenimo už tokio pijoko išėjus – prasgėręs, prasbuvęs Ktk. Jau prasigėręs viską ir dabar guli inlindęs BsPIV4. 2. tr. pajėgti daugiau išgerti už kitus: Jis alų kibirais traukė, nieks jo pragerti negalėjo Vdžg. Kita merga ir vyrus pràgeria Gs. 3. tr. prk. sutarti (vestuves), suderėti, pažadėti: Ne toj paroj matutė mane pragė́rė Ds. 4. tr. pradėti gerti iš eilės: Pragerkit eilę Dv. \ gerti; antgerti; apgerti; atgerti; įgerti; išgerti; nugerti; pagerti; pargerti; pergerti; pragerti; prigerti; sugerti; užgerti