prigerti reikšmė
Kas yra prigerti? prigérti, prìgeria, prigė́rė 1. intr., tr. geriant prisisotinti: Karvės kad prigė́rė! Pc. Prigėrė kaip krupis pieno Pp. Erkė neprigėrusi nepaleidžia kailio M.Valanč. Ten mūsų žirgeliai bus priėdę ir prigė́rę LB272. | Jis prigėrė (pritraukė) trykšlę vandens ir paleido man į akis Lš. | prk.: Vai aš prigėriau, mano močiute, vis gailių ašarėlių (daug verkiau, prisiverkiau) BsO75. | refl. intr., tr.: Erkė neprisigėrusi nenukrinta nuo kailio TŽV607. Prisigė́riau pilną burną vandenio Slm. 2. intr. pasigerti: Ne, nebe pirmykštis – jis nebeprigerdavo apvirstinai Vaižg. Nupirksiu degtinės ir tau duosiu lig prigeriant Žem. Prigėręs buvo per aramą kartą (labai) Šts. Prigėręs be savo vardo Šts. Kad prigeria, tartumbei drignių priėdęs, o kad pagirioms – nei šaltą vandenį nesumaišąs (girtas jis labai triukšmauja, o pagiriodamas ramių ramiausias) B. | refl.: Jei tik grašis kišenėje, tai ir prisigeri, o kaip tik prisigeri, taip ir pakvaišti I.Simon. Turgaus dieną daug kas prisigerdavo Sd. Jis, visiškai prisigėręs, arklius varė zovada Kel1936,60. Iki akių prisigėręs Krz60. Prigėrusis tyčiojusis iš vargstančių S.Dauk. Velnių prisigė́rė ir dūkiuoja (girtas keikiasi) Km. 3. intr. paskęsti: Prigė́rė, kad jam prigérti buvo Rm. ^ Ne tas prigeria, kurs nemoka plaukti, bet tas, kurs moka Sln. Kartais ir šaukšte galima prigerti Lš. 4. intr. nuo lietaus, drėgmės sunykti, supūti: Bulbės čia veik visuomet prigerdavo P.Cvir. Žemi laukai – kone kasmet vasarojus prìgeria Slm. Prigė́rė miežiai – iš dviejų pūrų puspūrę pakūlė Š. 5. intr. primirkti; prisisiurbti, prisisunkti: Medis vandens prigė́ręs, t. y. įžlugęs J. Rakandai prigeria dulkių rš. | prk.: O kaip tu suprasi žmonių valdžią, kad tu liokajaus kvapo prigėręs rš. | refl.: Žemė neseniai po lietaus drėkos prisigė́rus Prn. Šikšna deguto prisigėrus Dl. Šalčio prisigė́rus kaldra Rm. | prk.: Prisigėręs puikybės rš. Merga fanaberijos prisigėrus Lp. Namai tie prisigėrę klastos ir išdavimo V.Kudir. Ir tu buvai jų dvasios prisigėręs J.Jabl. Kartėlio prisigėręs, slinko jis per pelkėtą, mišku apaugusią šalį Vaižg. ^ Ko puodas prisigėręs, tuo ir šukės atsiduoda Vlkj. 6. intr. pritraukti, prikvėpuoti, priuostyti: Kad prigė́riau dulkių Lnkv. Jei kas daug dūmų ar garo yra prigėręs, tas tuojaus laukan tur eiti S.Dauk. | refl.: Čiaudi kaip tabokos prisigėręs Šd. 7. intr. prilesti: Vasarą bepiga ir paukščiam – prigeria grūdų, uogų Trgn. \ gerti; antgerti; apgerti; atgerti; įgerti; išgerti; nugerti; pagerti; pargerti; pergerti; pragerti; prigerti; sugerti; užgerti